أَلَمۡ يَأۡتِكُمۡ نَبَؤُاْ ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِكُمۡ قَوۡمِ نُوحٖ وَعَادٖ وَثَمُودَ وَٱلَّذِينَ مِنۢ بَعۡدِهِمۡ لَا يَعۡلَمُهُمۡ إِلَّا ٱللَّهُۚ جَآءَتۡهُمۡ رُسُلُهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِ فَرَدُّوٓاْ أَيۡدِيَهُمۡ فِيٓ أَفۡوَٰهِهِمۡ وَقَالُوٓاْ إِنَّا كَفَرۡنَا بِمَآ أُرۡسِلۡتُم بِهِۦ وَإِنَّا لَفِي شَكّٖ مِّمَّا تَدۡعُونَنَآ إِلَيۡهِ مُرِيبٖ
Argi nepasiekė jūsų žinios apie tuos, buvusius anksčiau jūsų, Nūho (Nojaus), ir Ad ir Samud žmones? Niekas nežino jų, tik Allahas. Pas juos atėjo jų Pasiuntiniai su aiškiais įrodymais, tačiau jie susikišo savo rankas į savo burnas (kandžiodami jas iš pykčio) ir sakė: „Iš tiesų, mes netikime tuo, su kuo tu buvai siųstas, ir mes tikrai stipriai abejojame dėl to, į ką mus kvieti (t. y. islamiškąjį monoteizmą).“