nes jis niekada nesakė: Viešpatie, atleisk mano nuodėmes Teismo dieną.“
Pranešta nuo Aišos (tebūnie Allahas ja patenkintas), kad ji pasakė:
„O Allaho Pasiuntiny, Ibn Džudan palaikė giminystės ryšius ir maitino vargšus džahilijos (priešislaminio laikotarpio) metu. Ar tai jam bus naudinga?“ Jis atsakė: „Jam tai nebus naudinga, nes jis niekada nesakė: Viešpatie, atleisk mano nuodėmes Teismo dieną.“
قُلْتُ: يَا رَسُولَ اللهِ، ابْنُ جُدْعَانَ كَانَ فِي الْجَاهِلِيَّةِ يَصِلُ الرَّحِمَ، وَيُطْعِمُ الْمِسْكِينَ، فَهَلْ ذَاكَ نَافِعُهُ؟ قَالَ: «لَا يَنْفَعُهُ، إِنَّهُ لَمْ يَقُلْ يَوْمًا: رَبِّ اغْفِرْ لِي خَطِيئَتِي يَوْمَ الدِّينِ».
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė apie Abdullah Ibn Džudan, vieną iš Kuraišo genties vadų prieš islamą. Tarp jo gerų darbų yra tai, kad jis palaikė giminystės ryšius, maitino vargšus ir darė kitus kilnius poelgius, kuriuos skatina islamas. Pranašas atkreipė dėmesį, kad šie poelgiai neatneš jam naudos ateityje dėl jo netikėjimo Allahu ir dėl to, kad jis niekada nesakė: Viešpatie, atleisk mano nuodėmes Teismo dieną.
Hadisas atkreipia dėmesį į tikėjimo nuopelnus ir į tai, kad jis yra būtinas norint, kad geri darbai būtų priimti.
Tai rodo blogą netikėjimo poveikį ir tai, kad dėl to geri darbai tampa beverčiais.
Geri netikinčiųjų darbai ateity jiems neatneš naudos, nes jie netiki Allahu ir Paskutiniąja diena.
Geri netikinčiojo poelgiai bus užrašyti ir už juos bus atlyginta, jei jis priims islamą.
„Sahih Muslim“ (1/ 196) (214).
Daugiau (6)
شرح النووي على مسلم (3/87).
المفهم لما أشكل من تلخيص كتاب مسلم (1/ 459).
إرشاد الساري لشرح صحيح البخاري (4/ 170).
التنوير شرح الجامع الصغير (2/364).
فتح المنعم (2/54).
البحر المحيط الثجاج في شرح صحيح الإمام مسلم بن الحجاج (3/ 455).