Mes sakėme: „Tu esi mūsų vadovas“. Jis pasakė: „Vadovas yra Allahas“. Mes pasakėme: „Tu esi geriausias tarp mūsų palaiminimu ir didžiausias tarp mūsų dosnumu“. Jis atsakė: „Sakyk, ką nori pasakyti, arba dalį to, ką nori pasakyti, bet (pagirdamas mane) neleisk, kad šėtonas tave sugundytų perdėti.“
Abdullah Ibn Aš-Šikhir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė:
Iškeliavau su Bani Amir žmonių grupe pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam). Mes sakėme: „Tu esi mūsų vadovas“. Jis pasakė: „Vadovas yra Allahas“. Mes pasakėme: „Tu esi geriausias tarp mūsų palaiminimu ir didžiausias tarp mūsų dosnumu“. Jis atsakė: „Sakyk, ką nori pasakyti, arba dalį to, ką nori pasakyti, bet (pagirdamas mane) neleisk, kad šėtonas tave sugundytų perdėti.“
انْطَلَقْتُ في وَفدِ بَنِي عَامِرٍ إِلى رَسُولِ الله صلى الله عليه وسلم، فَقُلنا: أَنتَ سيّدُنَا، فقال: «السَّيدُ اللهُ»، قُلنا: وَأَفْضَلُنا فَضْلاً، وأعظَمُنا طَوْلاً، فقال: «قُولُوا بِقَولِكُم، أَو بَعضِ قولِكُم، وَلَا يَسْتَجْرِيَنَّكُم الشَّيطَانُ».
Grupė žmonių atėjo pas Pranašą ir, pasiekę jį, pasakė (pagirdami jį) kai kuriuos žodžius, kurie jam nepatiko. Jie pasakė: „Tu esi mūsų vadovas“. Bet Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) jiems atsakė: „Vadovas yra Allahas“. Allahas turi visišką valdžią Savo kūriniams ir jie yra Jo vergai. Jie taip pat sakė: „tu esi geriausias iš mūsų palaiminimu ir aukščiausias tarp mūsų pagal rangą, garbę ir nuopelnus, tu esi didžiausias tarp mūsų dosnumu ir daugiausiai dovanojantis bei kilniausias tarp mūsų“. Tada Pranašas patarė jiems sakyti tai, ką jie paprastai sako be pagyrimo ir nebūti šėtono tempiamiems į perdėjimus ir meilikavimus, kurie veda į tai, kas draudžiama kaip širk bei to preliudiją.
...:
Šis hadisas parodo, kaip Pranašo bendražygiai jį labai gerbia ir myli.
Draudžiama per daug kalbėti ir yra skatinamas nuosaikumas kalboje.
Monoteizmo (tauchido) apsauga nuo jį pažeidžiančių žodžių ir darbų.
Draudžiama perdėti giriant, o tai yra vienas iš šėtono prieigos taškų.
Pranašas yra Adomo vaikų vadovas, o tai, kas paminėta hadise, yra iš nuolankumo ir iš baimės, kad jie nenueitų tame (pagirimuose) į kraštutinumus.
„Sunan Abi Davud“ (7/ 184) (4806).
„Musnad Ahmed“ (26/ 234) (16307).
Daugiau (6)
الملخص في شرح كتاب التوحيد.
لصالح الفوزان (ص424).
الجديد في شرح كتاب التوحيد.
لمحمد القرعاوي (ص472).
مشكاة المصابيح.
للألباني مشكاة المصابيح (3/ 1373).