71 : 7
وَإِنِّي كُلَّمَا دَعَوۡتُهُمۡ لِتَغۡفِرَ لَهُمۡ جَعَلُوٓاْ أَصَٰبِعَهُمۡ فِيٓ ءَاذَانِهِمۡ وَٱسۡتَغۡشَوۡاْ ثِيَابَهُمۡ وَأَصَرُّواْ وَٱسۡتَكۡبَرُواْ ٱسۡتِكۡبَارٗا
Ir tikrai, kaskart, kai aš kviečiau juos, kad Tu galėtum atleisti jiems, jie įsikišdavo savo pirštus į savo ausis, apsidengdavo savo apdarais, būdavo užsispyrę ir išpuikę (didžiu) pasipūtimu.