39 : 71
وَسِيقَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ إِلَىٰ جَهَنَّمَ زُمَرًاۖ حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءُوهَا فُتِحَتۡ أَبۡوَٰبُهَا وَقَالَ لَهُمۡ خَزَنَتُهَآ أَلَمۡ يَأۡتِكُمۡ رُسُلٞ مِّنكُمۡ يَتۡلُونَ عَلَيۡكُمۡ ءَايَٰتِ رَبِّكُمۡ وَيُنذِرُونَكُمۡ لِقَآءَ يَوۡمِكُمۡ هَٰذَاۚ قَالُواْ بَلَىٰ وَلَٰكِنۡ حَقَّتۡ كَلِمَةُ ٱلۡعَذَابِ عَلَى ٱلۡكَٰفِرِينَ
O tie, kurie netikėjo, bus varomi į Pragarą grupėmis tol, kol, jiems jį pasiekus, jo vartai bus atverti (staiga, kaip kalėjimas kaliniams atvykus). Ir jų saugotojai sakys: „Ar Pasiuntiniai neatėjo pas jus iš jūsų pačių tarpo, recituojantys jums jūsų Viešpaties Eilutes ir perspėjantys jus apie šios jūsų Dienos Susitikimą?“ Jie sakys: „Taip.“ Tačiau kančios Žodis buvo pateisintas prieš netikinčiuosius.