قَالَ ٱلَّذِي عِندَهُۥ عِلۡمٞ مِّنَ ٱلۡكِتَٰبِ أَنَا۠ ءَاتِيكَ بِهِۦ قَبۡلَ أَن يَرۡتَدَّ إِلَيۡكَ طَرۡفُكَۚ فَلَمَّا رَءَاهُ مُسۡتَقِرًّا عِندَهُۥ قَالَ هَٰذَا مِن فَضۡلِ رَبِّي لِيَبۡلُوَنِيٓ ءَأَشۡكُرُ أَمۡ أَكۡفُرُۖ وَمَن شَكَرَ فَإِنَّمَا يَشۡكُرُ لِنَفۡسِهِۦۖ وَمَن كَفَرَ فَإِنَّ رَبِّي غَنِيّٞ كَرِيمٞ
Vienas iš tų, pas kurį buvo Raštų žinios, tarė: „Aš ašnešiu jį tau per akies mirksnį!“ Tada, kai jis [Suleimanas (Saliamonas)] pamatė jį, pastatytą priešais jį, tarė: „Tai mano Viešpaties Malonė – išbandyti mane, ar aš būsiu dėkingas ar nedėkingas. Ir kas yra dėkingas, iš tiesų, jo dėkingumas yra dėl jo paties (gero), o kas yra nedėkingas, (jis yra nedėkingas tik dėl savo paties blogio). Be abejonės mano Viešpats yra Turtingas (nepriklausomas nuo jokių poreikių), Dosnus.“