10 : 2
أَكَانَ لِلنَّاسِ عَجَبًا أَنۡ أَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ رَجُلٖ مِّنۡهُمۡ أَنۡ أَنذِرِ ٱلنَّاسَ وَبَشِّرِ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ أَنَّ لَهُمۡ قَدَمَ صِدۡقٍ عِندَ رَبِّهِمۡۗ قَالَ ٱلۡكَٰفِرُونَ إِنَّ هَٰذَا لَسَٰحِرٞ مُّبِينٌ
Argi tai stebuklas žmonijai, kad Mes atsiutėme Mūsų Apreiškimą žmogui iš jų pačių tarpo (t. y. Pranašui Muchammedui ﷺ) (sakant): „Perspėk žmoniją (dėl būsiančios kančios Pragare) ir perduok geras žinias tiems, kurie tiki (Allaho Vienumą ir Jo Pranašą Muchammedą ﷺ), kad jie pas savo Viešpatį turės atlygį už savo gerus darbus?“ (Tačiau) netikintieji sako: „Tai tikrai akivaizdus burtininkas (t. y. Pranašas Muchammedas ﷺ ir Koranas)!“