Pranašo hadisų enciklopedija

„O Allaho pranašas, Umm Sad mirė. Kokia labdaros forma yra geriausia?“ Jis atsakė: „Vanduo.“ Taigi jis iškasė šulinį ir pasakė: „Tai yra Umm Sad.“

„Aš atėjau pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ketindamas priimti islamą. Jis liepė man išsimaudyti su vandeniu ir lotoso (sidr) medžio lapais.“

„Jei vandens kiekis siekia dviejų ąsočių kiekį, jis laikomas tyru.“

Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) čiaudėdavo, jis užsidengdavo burną ranka arba drabužiu ir nuleisdavo balsą.

„Iš tiesų, tikintysis savo geromis manieromis gali pasiekti lygį to, kuris nuolat pasninkauja ir meldžiasi naktį.“

«Kas tris kartus vakare ištars: „Vardan Allaho, kurio vardu niekam nepakenkta nei žemėje, nei danguje, ir Jis yra visa Girdintis, visa Žinantis.“, to neužklups staigi nelaimė iki ryto. O kas tai ištars tris kartus ryte – to neužklups nelaimė iki vakaro.» Aban Ibn Usman ištiko paralyžius, ir žmogus, išgirdęs iš jo šį hadisą, nustebęs pažvelgė į jį. Aban jam atsakė: „Kodėl taip į mane žiūri? Prisiekiu Allahu, aš nemelavau apie Usman, o jis nemelavo apie Pranašą. Tačiau tą dieną, kai su manimi nutiko ši nelaimė, buvau supykęs ir pamiršau ištarti šį maldavimą.“

Iškeliavau su Bani Amir žmonių grupe pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam). Mes sakėme: „Tu esi mūsų vadovas“. Jis pasakė: „Vadovas yra Allahas“. Mes pasakėme: „Tu esi geriausias tarp mūsų palaiminimu ir didžiausias tarp mūsų dosnumu“. Jis atsakė: „Sakyk, ką nori pasakyti, arba dalį to, ką nori pasakyti, bet (pagirdamas mane) neleisk, kad šėtonas tave sugundytų perdėti.“

Kai Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) įeidavo į mečetę, jis sakydavo: „Aūzu billahil-azym, ua biuadžhihil-karym, ua sultanihil-kadym minaš-šaitanir-radžym“ (ieškau prieglobsčio pas Allahą, Didįjį, Jo kilnų Veidą ir amžiną valdžią nuo prakeiktojo šėtono).“ Jie paklausė: „Ar tik tiek?“ Aš atsakiau: „Taip“. Tada Pranašas pasakė: „Kai žmogus taip pasako, šėtonas sako: „Jis yra apsaugotas nuo manęs visą likusią dieną“.“