Pranašo hadisų enciklopedija

Sulaukęs ryto, jis sakydavo: „O Allahe, Tavo dėka mes įžengiam rytan, ir Tavo dėka mes įžengiam vakaran, Tavo dėka mes gyvenam ir Tavo dėka mes mirštam, ir mūsų prisikėlimas pas Tave.“ Sulaukęs vakaro, jis sakydavo: „O Allahe, Tavo dėka mes įžengiam vakaran, ir Tavo dėka mes įžengiam rytan, Tavo dėka mes gyvenam ir Tavo dėka mes mirštam, ir mūsų prisikėlimas pas Tave.“ Kartą jis pasakė ir kitaip: „ir pas Tave yra galutinis sugrįžimas.“

„Kas pavalgęs pasako: Alchamdulillahil-ladhi at-amany haza ua razakanyhi min ghairi chaulin li ua-la kuah (Šlovė Allahui, kuris mane pamaitino ir aprūpino šiuo maistu be jokios mano galios ar jėgos), tam bus atleistos praeities nuodėmės.“

„Tobuliausias tikintysis savo tikėjimo atžvilgiu yra tas, kurio manieros yra puikiausios, o geriausi iš jūsų yra tie, kurie geriausiai elgiasi su savo moterims.“

„Kas mėgdžioja žmones, yra vienas iš jų.“

„Neverskite savo namų kapinėmis, neimkite mano kapo šventimo vieta ir prašykitės (Allaho) palaiminimo man, nes tai mane pasieks nesvarbu, kur bebūtumėte.“

„Kas daro žalą, tam pakenks Allahas, o kas sukels sunkumų, tą vargins Allahas.“

kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarp dviejų nusilenkimų sakydavo: „Allahumma-ghfir li varhamni va afini vahdini varzukni (O Allah, atleisk man, pasigailėk manęs, suteik man saugumą, vesk mane ir aprūpink mane).“