Pranašo hadisų enciklopedija

„Venkite septynių pražūtingų nuodėmių.“ Jie (žmonės) paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, kokios jos?“ Jis atsakė: „Susieti partnerius šalia Allaho, burtininkauti, nužudyti žmogų, kurį nužudyti Allahas uždraudė, išskyrus įstatyminę teisę, lupikauti (riba), praryti našlaičio turtą, pabėgti iš mūšio lauko, ir šmeižti skaisčias, nekaltas ir tikinčias moteris.“

Šauklys sušuks: „Iš tiesų, jūs gyvensite amžinai ir niekada nemirsite, iš tiesų, jūs būsite sveiki ir niekada nesusirgsite, iš tiesų, jūs liksite jauni ir niekada nepasensite, ir iš tiesų, jūs mėgausitės palaima ir niekada jūsų nepalies nieko blogo!“ Tai yra Aukščiausiojo šių žodžių prasmė: {Ir jiems bus sušukta: „Tai yra Rojus, kurį jūs paveldėjote už tai, ką jūs darydavote.“} [Koranas, sūra „Aukštybės“ 7:43].

„Nėra jokio užkrato ir nėra jokio blogo ženklo paukščiuose, nėra jokio blogo ženklo pelėdoje, nėra jokio blogo ženklo Safar mėnesį. Bėk nuo raupsuotojo, tarsi bėgtum nuo liūto.“

„Iš tikrųjų, gero ir blogo draugo pavyzdys yra kaip misk (kvepalų) pardavėjo ir dumplių pūstuvo. Misk pardavėjas tau arba duos, arba tu iš jo pirksi, arba tiesiog pagausi iš jo malonų kvapą. Dumplių pūstuvas arba sudegins tavo drabužius, arba pajusi iš jo blogą kvapą.“

„Švarumas - tai pusė tikėjimo. „Alhamdulilliah“ pripildo svarstykles, „Subhanallah“ ir „Alhamdulilliah“ pripildo tai, kas tarp dangaus ir žemės. Malda yra šviesa, labdara - (tikėjimo) įrodymas, o kantrybė - nušvitimas. Koranas - tai argumentas už arba prieš tave. Kiekvienas išeina anksti rytą ir pateikia save: arba išlaisvindamas savo sielą, arba privesdamas ją prie sužlugdymo.“

„Žmogus niekada neįpildė blogesnio indo už savo skrandį. Žmogui užtenka kelių kąsnių, kad išlaikytų tiesią nugarą. Jei vis dėlto reikia valgyti daugiau, tegul būna vienas trečdalis skrandžio skiriamas maistui, vienas trečdalis gėrimui, o vienas trečdalis – kvėpavimui (tuščias).“

„O Allahe, prašau Tavęs viso gėrio – artimo ir tolimo, to, ką žinau, ir to, ko nežinau. Ir ieškau prieglobsčio pas Tave nuo viso blogio – artimo ir tolimo, to, ką žinau, ir to, ko nežinau. O Allahe, prašau Tavęs to gėrio, kurio Tavo tarnas ir Pranašas Tavęs prašė, ir ieškau prieglobsčio pas Tave nuo to blogio, nuo kurio Tavo tarnas ir Pranašas pas Tave ieškojo prieglobsčio. O Allahe, prašau Tavęs rojaus ir to, kas priartina prie jo, žodžiais ar darbais, ir ieškau prieglobsčio pas Tave nuo pragaro ir to, kas priartina prie jo, žodžiais ar darbais. Prašau Tavęs, kad kiekvienas Tavo man paskirtas sprendimas būtų man geras.“

„Kas sutinka Allahą, nesusiedamas su Juo partnerių, pateks į rojų, o kas sutiks Jį susiedamas su Juo partneriais, pateks į pragarą.“