Pranašo hadisų enciklopedija

„Kokia nuostabi yra tikinčiojo būsena. Jam viskas yra gerai, ir tai nėra duota niekam, išskyrus tikinčiam. Jei jam atsitinka kas nors gero , jis padėkoja (Allahui) ir tai tampa jam gėriu. O jei jį ištinka nelaimė, jis ištveria kantriai ir taip jam geriau.“

„Nėra žmogaus, kuris padaręs nuodėmę atsikelia ir apsivalo, tada meldžiasi ir prašo Allaho atleidimo, išskyrus tai, kad Allahas jam atleidžia.“ Tada Pranašas recitavo šią eilutę: {O tiems, kurie atlikę ką nors gėdingo arba nusidėję blogiu, prisimena Allahą ir prašo atleidimo už jų nuodėmes} [Koranas, sūra „Imrano giminė“ 3:135].

Fatima (tebūnie Allahas ja patenkintas) nuėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) pasiskųsti dėl girnų padarytos žalos jos rankai, nes girdėjo, kad jis gavo naujų tarnų. Ji nerado jo, todėl apie tai papasakojo Aišai. Kai jis sugrįžo, Aiša apie tai jam pranešė. Ali pasakojo: Pranašas aplankė mus, kai jau buvome atsigulę į lovą, ir kai ruošėmės keltis, jis pasakė: „Likite ten, kur esate.“ Jis priėjo ir atsisėdo tarp Fatima ir manęs, ir aš pajutau jo pėdų šaltį ant savo pilvo. Jis pasakė: „Ar kreipti jus į tai, kas geriau už tai, ko prašėte? Kai einate miegoti, sakykite „subhanallah“ (šlovė Allahui) trisdešimt tris kartus, „alhamdulilliah“ (dėka Allahui) trisdešimt tris kartus ir „Allahu akbar“ (Allahas yra Didžiausias) trisdešimt keturis kartus. Tai geriau jums nei tarnas.“

Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) niekada nepraleisdavo šių maldavimų ryte ir vakare: „O Allahe, prašau Tavojo pasigailėjimo ir gerovės šiame gyvenime bei kitame. O Allahe, prašau Tavojo pasigailėjimo ir gerovės mano religijoje ir žemiškuose reikaluose, ir mano šeimoje, ir mano turtuose. O Allahe, pridenk mano trūkumus ir numaldyk mano nerimą. O Allahe, sergėk mane iš priekio ir iš užnugario, ir iš dešinės, ir iš kairės, ir iš viršaus. Ir aš ieškau prieglobsčio pas Tave idant nebūčiau prarytas žemės.“

„Geriausias būdas siekti Allaho atleidimo yra sakyti: „Allahumma anta rabbi lia ilaha illa ant, khalaktani va ana abduk, va ana ala ahdika va vadika mastatat, audhu bika min šarri ma sanat, abu-u laka binimatika alaja, va abu-u bidhanbi faghfir li, fa innahu lia jaghfirudh-dhunuba illa ant (O Allah, Tu esi mano Viešpats. Tu sukūrei mane, ir aš esu Tavo vergas. Liksiu ištikimas Tavo sandorai ir pažadu, kiek įmanoma. Ieškau prieglobsčio pas Tave nuo to, ką padariau. Aš pripažįstu Tavo malonę ir pripažįstu savo nuodėmę, atleisk man. Iš tiesų, niekas negali atleisti nuodėmių, tik Tu.)“ Pranašas pridūrė: „Kas tai pasako dieną, būdamas tuo įsitikinęs, ir miršta prieš vakarą, jis bus iš rojaus žmonių, o kas tai pasako naktį, tuo įsitikinęs, ir miršta prieš rytą, jis bus iš rojaus žmonių“.“

„Mirtis bus išnešta juodai balto avino pavidalu. Tada bus sušukta: „O rojaus žmonės!“ Jie išties kaklus ir atidžiai sužiurs. Tada bus paklausta: „Ar žinote (rojaus žmonės) kas tai yra?“ Jie atsakys: „Taip, tai mirtis.“ Tuomet jie visi bus pamatę aviną, o po to vėl bus sušukta: „O pragaro žmonės!“ Jie išties kaklus ir atidžiai sužiurs. Tada bus paklausta: „Ar žinote (pragaro žmonės) kas tai yra?“ Jie atsakys: „Taip, tai mirtis.“ Ir jie visi bus pamatę aviną. Paskui jis bus paskerstas, o šauklys šauks: „O rojaus žmonės, amžinybė jums ir jokios mirties, o pragaro žmonės, amžinybė jums ir jokios mirties.“] Tada Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) recitavo: { Ir perspėk juos (Muchammedai ﷺ) apie sielvarto ir apgailestavimo Dieną, kai reikalas yra nuspręstas, kol (dabar) jie yra nerūpestingoje būsenoje ir jie netiki.} [Koranas, sūra „Marjam (Marija)“ 19:39]. Tai yra - šiojo gyvenimo žmonės yra nerūpestingi { ir jie netiki.} [Koranas, sūra „Marjam (Marija)“ 19:39].

„Kas nuoširdžiai prašo Allaho, kad mirtų būdamas kankiniu, tam Allahas suteiks kankinio statusą, net jei jis miršta lovoje.“

„Kai kuris nors iš jūsų įeis į mečetę, tegul sako: „Allahumma iftach ly abuaba rachmatik.“ (O Allahe, atidaryk man Savo gailestingumo vartus). O kai išeis, tegul sako: „Allahumma inni as-aluka min fadlik.“ (O Allahe, aš prašau Tavęs dosnumo).“