Pranašo hadisų enciklopedija

Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) išmokė mane tašahud, laikydamas mano ranką tarp jo rankų, kaip mokė mane sūras iš Korano: „At-tahijatu lillah, vas-sala-vatu vat-tajibat, as-salamu alaika ajuhan-nabiju va rahmatullahi va barakatuh, as-salamu alaina va ala ibadillahis-salihin, ašhadu alla ilaha illal-lah va ašhadu ana muchammadan abduhu va rasuluh.“ (Sveikinimai, maldos bei geri dalykai priklauso Allahui. Tebūnie tau ramybė, gailestingumas ir palaiminimai, Pranaše. Ramybė mums ir teisiems Allaho vergams. Liudiju, kad nėra jokio kito dievo išskyrus Allahą, ir liudiju, kad Muchammedas yra Jo tarnas ir Pasiuntinys). Kita formuluotė yra tokia: „Iš tiesų, Allahas yra Taikos Davėjas, taigi, kai kuris iš jūsų sėdi maldoje, tegul sako: „At-tahijatu lillah, vas-sala-vatu vat-tajibat, as-salamu alaika ajuhan-nabiju va rahmatullahi va barakatuh, as-salamu alaina va ala ibadillahis-salihin.“ Tai sakyti bus naudinga kiekvienam teisiam Allaho vergui danguje ir žemėje. Tada sako: „Ašhadu alla ilaha illal-lah va ašhadu ana muchammadan abduhu va rasluh. Taigi, leistina pasirinkti kurį nori maldavimą.“

„Kai kas nors iš jūsų abejoja dėl savo maldos, nežinodamas, kiek rakatų meldėsi, tris ar keturis, tegul išsklaido abejones ir remiasi tuo, kuo yra tikras. Tada prieš taslim atlieka du nusilenkimus (sudžud). Jei jis meldėsi penkis, tai padarys jo maldą teisingą, o jei jis meldėsi lygiai keturis, tai [du nusilenkimai] bus pažeminimas šėtonui.“

„Nesėdėkite ant kapų ir nesimelskite prieš juos.“

„Kas išgirdęs muaziną (kviečiantįjį maldai) pasako: „Aš-hadu allia ilaha illallah vahdahu la šarika lah va anna Muchammadan abduhu va rasuluh, raditu billahi rabban, va bi Muchammadin rasulan va bil Islami dinan (aš liudiju, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, vieną, be partnerio ir kad Muchammedas yra Jo tarnas ir Pasiuntinys, esu patenkintas Allahu kaip Viešpačiu, Muchammedu kaip Pasiuntiniu ir islamu kaip religija), jo nuodėmės bus atleistos.“

„Kai girdite azaną (šaukimą melstis), kartokite tai, ką sako muezinas.“

„Kas po kiekvienos maldos trisdešimt tris kartus šlovina Allahą (subhanallah), trisdešimt tris kartus giria Allahą (alhamdulilliah) ir trisdešimt tris kartus skelbia Allaho didybę (Allahu akbar), tai yra devyniasdešimt devynis kartus, ir užbaigia šimtą sakydamas: La ilaha illallah vahdahu la šarika lah, lahul-mulku va lahul-hamd va huva ala kulli šai-in kadir (Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą vienintelį, neturintį partnerio. Jam priklauso valdžia ir šlovė, ir Jis visagalis viskam), jo nuodėmės bus atleistos, net jei jos būtų lyg jūros putos.“

Iš Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) įsiminiau dešimt rakatų: du prieš zuhr maldą ir du po jos, du namuose po maghrib maldos, du namuose po iša maldos bei du prieš fadžr maldą, ir tai buvo valanda, kai niekam nebuvo leista įeiti pas Pranašą. Hafsa man pasakė, kad po azano (šaukimo melstis) ir auštant, Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atlikdavo du rakatus. Kita formuluotė yra tokia: Pranašas po džuma (penktadienio) maldos atlikdavo du rakatus.

„O Bilal, pakviesk maldai, paguosk mus ja.“