„Palik tai, kas kelia abejonių, dėl to, kas nesukelia abejonių. Iš tikrųjų tiesa yra ramybė, o melas – abejonė.“
Abu Al-Haura As-Sadi perdavė, kad pasakė Al-Hasan Ibn Ali (tebūnie Allahas juo ir jo tėvu patenkintas): ką tu išmokai iš Allaho Pasiuntinio, ramybė ir Allaho palaima jam? Jis atsakė: aš išmokau iš Allaho Pasiuntinio, ramybė ir Allaho palaima jam:
„Palik tai, kas kelia abejonių, dėl to, kas nesukelia abejonių. Iš tikrųjų tiesa yra ramybė, o melas – abejonė.“
«دَعْ مَا يَرِيبُكَ إِلَى مَا لاَ يَرِيبُكَ، فَإِنَّ الصِّدْقَ طُمَأْنِينَةٌ، وَإِنَّ الكَذِبَ رِيبَةٌ».
Pranašas įsakė žmogui atsisakyti tų žodžių ar veiksmų, dėl kurių jis turi abejonių, nesvarbu, ar jie yra draudžiami, ar ne, neteisėti ar teisėti, ir pasirinkti tai, kas nesukelia jokių abejonių – tai, apie ką jis yra tikras, kad tai gera ir teisėta, nes tokie dalykai suteikia ramybę ir komfortą širdyje, tuo tarpu abejonės sukelia nerimą ir sumaištį.
Musulmonas turėtų tvarkyti savo reikalus remdamasis tikrumu ir atsisakyti to, kas sukelia abejonių, taip pat būti įžvalgus savo religijoje.
Draudžiama užsiimti įtartinais dalykais.
Jei sieki ramybės ir komforto, tuomet atsisakyk to, kas yra abejotina, ir palik tai nuošalyje.
Allahas yra Gailestingas Savo tarnams, nes Jis jiems nurodė tai, kas atneša ramybę sielai ir protui, ir uždraudė tai, kas sukelia nerimą ir sumaištį.
„Sunan an Nasai“ (8/ 327) (5711).
„Sunan at Tirmizi“ (4/ 286) (2518).
„Musnad Ahmed“ (3/ 248) (1723).
Daugiau (5)
التحفة الربانية في شرح الأربعين حديثًا النووية.
لإسماعيل الأنصاري (ص29).
شرح الأربعين النووية.
لابن عثيمين (ص153).
فتح القوي المتين في شرح الأربعين وتتمة الخمسين للنووي وابن رجب (ص56).