„Kas neturi švelnumo, tas praranda gerumą.“
Džarir (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:
„Kas neturi švelnumo, tas praranda gerumą.“
«مَنْ يُحْرَمِ الرِّفْقَ يُحْرَمِ الْخَيْرَ».
Pranašas praneša, kad tas, kuriam trūksta švelnumo ir kuris juo nesivadovauja nei religiniuose, nei pasaulietiniuose reikaluose, nei savo veiksmuose, nei santykiuose su kitais, yra praradęs visą gerumą.
Hadisas atkreipia dėmesį į švelnumo nuopelnus, ragina jį išlaikyti ir smerkia šiurkštumą.
Švelnumas padeda pasiekti gėrį ir komfortą tiek žemiškajame, tiek pomirtiniame gyvenime, o šiurkštumas veda į priešingą pusę.
Švelnumas kyla iš gerų manierų ir geros savijautos, o šiurkštumas – iš pykčio ir grubumo. Dėl šios priežasties Pranašas ypač pabrėžė švelnumo svarbą.
Sufjan As-Sauri (tebūnie Allahas juo patenkintas) sakė savo kompanjonams: „Ar žinote, kas yra švelnumas? Tai gebėjimas viską dėti į tinkamą vietą: griežtumą – į vietą, nuolaidumą, kardą ir botagą.“
„Sahih Muslim“ (4/ 2003) (2592).
Daugiau (12)
نزهة المتقين شرح رياض الصالحين.
لمجموعة من الباحثين (1/ 532).
تطريز رياض الصالحين.
لفيصل آل مبارك (ص416).
شرح رياض الصالحين.
لابن عثيمين (3/ 592).
كنوز رياض الصالحين.
لمجموعة من الباحثين (9/ 152).
بهجة الناظرين شرح رياض الصالحين.
لسليم الهلالي (1/ 687).
فيض القدير شرح الجامع الصغير.
للمناوي (6/ 241).