Pranašo hadisų enciklopedija

„Kai muazin (šaukiantis į maldą) sako: „Allahu akbar, Allahu akbar“ (Allah yra Didžiausiasis), o vienas iš jūsų pakartoja „Allahu akbar, Allahu akbar“, o tada muazin sako: „Ašhadu alla ilaha illa Allah“ (liudiju, kad nėra kito dievo, išskyrus Allahą), ir jis pakartoja: „Ašhadu alla ilaha illa Allah“, o tada sako: „Ašhadu anna Muchammadan rasūl Allah“ (aš liudiju, kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys), ir jis tai pakartoja: „Ašhadu anna Muchammadan rasūl Allah“, o tada sako: „Chaja alas-sala“ (Ateikite į maldą) ir jis sako: „La chaula uala kuata illa billah“ (Visa galia ir jėga priklauso Allahui), o tada muazin sako: „Chaja alal-falach“ (Ateikite į sėkmę), ir sako: „La chaula uala kuata illa billah“ ir tada muazin sako: „Allahu akbar, Allahu akbar“, o jis pakartoja „Allahu akbar, Allahu akbar“, tada muazin sako: „La ilaha illa Allah“ ir jis tai pakartoja. Kas visą tai sako nuoširdžiai pateks į rojų.“

„Iš tiesų, atlygis už darbus priklauso nuo ketinimo, o žmogus bus apdovanotas pagal tai, ką jis ketino. Taigi, kas migruoja vardan Allaho ir Jo Pasiuntinio, tada jo migracija yra dėl Allaho ir Jo Pasiuntinio. O tas, kurio migracija yra tam, kad pasiektų pasaulinę naudą arba vestų moterį, tada jo migracija skirta tam, dėl ko jis migravo.“ Al-Bukhari versijoje: „Iš tiesų, atlygis už poelgius priklauso nuo ketinimų, ir kiekvienas žmogus bus apdovanotas pagal tai, ką jis ketino.“

„Kai vieną dieną sėdėjome su Pasiuntiniu (ramybė ir Allaho palaima jam), prieš mus pasirodė vyras, apsirengęs baltais drabužiais ir labai juodais plaukais. Jokių kelionės pėdsakų ant jo nesimatė ir niekas iš mūsų jo nepažinojo. Jis atsisėdo šalia Pranašo, atsirėmęs į Pranašo kelius ir uždėjęs delnus ant šlaunų, pasakė: „O Muchammedai, papasakok man apie islamą“. Pasiuntinys atsakė: „Islamas yra paliudyti, kad nėra kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Jo Pasiuntinys, melstis, duoti zakatą, pasninkauti Ramadano mėnesį ir atlikti hadžą, jei įmanoma. Vyras pasakė: „Tu kalbėjai tiesą.“ Buvome nustebinti, kad jis jį apklausinėjo, o paskui pareiškė, kad kalbėjo tiesą. Po to pasakė: „Papasakok man apie imaną (tikėjimą).“ Pranašas atsakė: „Tai tikėjimas Allahu, angelais, Raštais, pasiuntiniais, Paskutiniaja diena ir likimo gėriu ir blogu.“ Jis pasakė: „Tu kalbėjai tiesą.“ Tada vyras pasakė: „Papasakok man apie ichsan (tobulumą religijoje). Pranašas atsakė: „Tai yra garbinti Allahą taip, lyg Jį matytume, o jei nematai Jo, Jis tikrai tave mato.“ Jis pasakė: „Papasakok man apie Valandą (Paskutiniąją dieną).“ Pranašas pasakė: „Klausiamasis (Pranašas) nežino daugiau nei klausinėjantis (vyras).“ Taigi jis pasakė: „Tada papasakok man apie jos ženklus.“ Jis pasakė: „Kai vergė pagimdo savo šeimininkę ir kai pamatai basus, nuogus ir skurdžius piemenis (arabus) (konkuruojančius tarpusavyje), statančius aukštus pastatus.“ Po to vyras išėjo. Pranašas šiek tiek palaukė ir tada pasakė: „O Umar, ar žinai, kas buvo tas klausinėtojas?“ Aš atsakiau: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai“. Jis pasakė: „Tai buvo Džibrilis (Gabrielius), atėjęs išmokyti jūsų religijos.““

„Iš tiesų, Visagalis Allahas draudžia jums prisiekti savo protėviais.“ Umar pasakė: „Prisiekiu Allahu, aš niekada savo protėviais nebeprisiekiau, po to kai išgirdau, kad Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tai uždraudė nei tyčia, nei perduodant nuo kitų.“