Pranašo hadisų enciklopedija

„Kai Allahas sukūrė rojų ir pragarą, Jis pasiuntė Džibrilį (angelą Gabrielių) (ramybė jam) į rojų ir pasakė: „Pažiūrėk į jį ir ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė, grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, kiekvienas, kuris apie tai išgirs - ten įeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad rojus būtų apsuptas sunkumais ir tarė: „Grįžk ir pažiūrėk į tai, ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, jis grįžo ir rado rojų apsuptą sunkumais ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, aš abejoju ar kažkas ten pateks.“ Allahas tarė: „Eik į pragarą ir pažiūrėk ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė ir pamatė, kad pragaro dalys kaupiasi viena ant kitos. Grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, niekas į jį neįeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad pragaras būtų apsuptas troškimais. Tada pasakė Džibriliui: „Grįžk ir pažiūrėk.“ Jis pažvelgė ir pamatė tuos troškimus. Grįžęs tarė: „Prisiekiu Tavo garbe, bijau, kad niekas nuo jo nebus išgelbėtas.“

„Geriausias zikr (Allaho minėjimas) yra lia iliaha illial-lah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), ir geriausias dua (maldavimas) yra alhamdulilliah (šlovė Allahui).“

„O Allaho pranašas, Umm Sad mirė. Kokia labdaros forma yra geriausia?“ Jis atsakė: „Vanduo.“ Taigi jis iškasė šulinį ir pasakė: „Tai yra Umm Sad.“

Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pakalbėjęs su juo kai kuriais klausimais pasakė: „Taip, kaip tik Allahas nori, ir kaip tu nori.“ Pranašas tarė: „Ar tu padarei mane lygiu Allahui? Sakyk: Taip, kaip tik Allahas nori.“

„Korano kompanjonui (kuris jį nuolat recituoja ir išmoksta mintinai ir t. t.), bus pasakyta: skaityk, pakilk ir recituok, kaip anksčiau recitavai pasaulyje. Tavo buveinė bus ties paskutine Korano eilute, kurią recitavai.“

Sulaukęs ryto, jis sakydavo: „O Allahe, Tavo dėka mes įžengiam rytan, ir Tavo dėka mes įžengiam vakaran, Tavo dėka mes gyvenam ir Tavo dėka mes mirštam, ir mūsų prisikėlimas pas Tave.“ Sulaukęs vakaro, jis sakydavo: „O Allahe, Tavo dėka mes įžengiam vakaran, ir Tavo dėka mes įžengiam rytan, Tavo dėka mes gyvenam ir Tavo dėka mes mirštam, ir mūsų prisikėlimas pas Tave.“ Kartą jis pasakė ir kitaip: „ir pas Tave yra galutinis sugrįžimas.“