Pranašo hadisų enciklopedija

Beduinas atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasakė: „Nukreipkite mane į poelgį, kurį padaręs pateksiu į rojų.“ Jis pasakė: „Garbink Allahą vieną, atlik privalomas maldas, mokėk nustatytą zakatą ir pasninkauk Ramadano mėnesį.“ Beduinas pasakė: „Prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, kad aš nepadarysiu daugiau nei šitų.“ Kai jis išvyko, Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas nori pamatyti žmogų iš rojaus gyventojų, tegul pažiūri į jį [Beduiną].“

„Pirmosios bylos, kurios bus išspręstos tarp žmonių Teismo dieną, bus kraujo (žudynių) bylos.“

„Kas prisiekia su Al-Lat ir Al-Uzza, turi pasakyti: Lia iliaha illiallah. Ir kas sako savo draugui 'Ateik rugtiniauti su manimi', tam reikia duoti labdarą.“

„Kai Allahas nori kam nors gero, Jis suteikia jam religijos supratimą. Iš tikrųjų aš esu tik skirstytojas, o Allahas yra Suteikėjas. Ši bendruomenė ir toliau laikysis Allaho įstatymų, ir jiems nepakenks tie, kurie jiems prieštarauja, iki kol įvyks Allaho įsakymas.“

„Saugokitės užeiti pas moteris.“ Vienas vyras iš ansarų paklausė: „O Allaho pasiuntiny, kaip dėl vyro giminaičių?“ Jis atsakė: „Tai yra mirtis.“

Jis sakydavo takbir kiekvienoje privalomoje ir savanoriškoje maldoje per Ramadaną ir kt. Jis sakydavo takbir kai pradeda maldą ir kai nusilenkdia. Tada jis sakydavo: „Samia allahu liman chamidah“. Tada sakydavo: „Rabbana ua lakal-chamd“ prieš nusilenkdamas. Tada - takbir nusilenkęs. Tada - takbir pakėlęs galvą nuo nusilenkimo, tada vėl takbir nusilenkęs bei pakėlęs galvą po nusilenkimo. Po to jis sakydavo takbir pakilęs iš sėdimos padėties abu kartus. Jis tai darydavo kiekviename rakate, kol baigs maldą. Tada išeidamas jis sakydavo: „Prisiekiu Tuo, kurio Rankoje mano siela, mano malda panašiausia tarp jūsų Allaho Pasiuntinio maldai. Tokia buvo jo malda kol jis paliko šį pasaulį.“

„Nė vienas iš jūsų neturėtumėte laikyti penio dešine ranka šlapinantis, nei nusišluostyti dešine ranka atsiliepiant į gamtos šauksmą, nei kvėpuoti į indą.“

„Teismo diena neįvyks tol, kol žmogus nepraeis pro kito žmogaus kapą sakydamas: „Kaip norėčiau būti jo vietoje.“