Pranašo hadisų enciklopedija

„Jei vandens kiekis siekia dviejų ąsočių kiekį, jis laikomas tyru.“

Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) čiaudėdavo, jis užsidengdavo burną ranka arba drabužiu ir nuleisdavo balsą.

„Iš tiesų, tikintysis savo geromis manieromis gali pasiekti lygį to, kuris nuolat pasninkauja ir meldžiasi naktį.“

«Kas tris kartus vakare ištars: „Vardan Allaho, kurio vardu niekam nepakenkta nei žemėje, nei danguje, ir Jis yra visa Girdintis, visa Žinantis.“, to neužklups staigi nelaimė iki ryto. O kas tai ištars tris kartus ryte – to neužklups nelaimė iki vakaro.» Aban Ibn Usman ištiko paralyžius, ir žmogus, išgirdęs iš jo šį hadisą, nustebęs pažvelgė į jį. Aban jam atsakė: „Kodėl taip į mane žiūri? Prisiekiu Allahu, aš nemelavau apie Usman, o jis nemelavo apie Pranašą. Tačiau tą dieną, kai su manimi nutiko ši nelaimė, buvau supykęs ir pamiršau ištarti šį maldavimą.“

Iškeliavau su Bani Amir žmonių grupe pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam). Mes sakėme: „Tu esi mūsų vadovas“. Jis pasakė: „Vadovas yra Allahas“. Mes pasakėme: „Tu esi geriausias tarp mūsų palaiminimu ir didžiausias tarp mūsų dosnumu“. Jis atsakė: „Sakyk, ką nori pasakyti, arba dalį to, ką nori pasakyti, bet (pagirdamas mane) neleisk, kad šėtonas tave sugundytų perdėti.“

„Kas duoda atgaivą nemokiam asmeniui ar atleidžia dalį savo skolos, Allahas suteiks jam prieglobstį Teismo dieną Savo Sosto šešėlyje, tą dieną, kai nebus jokio šešėlio, tik Jo.“

„O Allah, nepadaryk mano kapo garbinamu stabu. Allahas prakeikia žmones, kurie savo pranašų kapus paverčia garbinimo vietomis.“

Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) iškeliavo į Hunain, jis praėjo pro netikinčiųjų medį, vadinamą "Zatu Anvat", ant kurio jie kabindavo savo ginklus. Kompanjonai pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, padaryk ir mums "Zatu Anvat", kaip jie turi savo.“ Pranašas tarė: „Šlovė Allahui! Tai panašu į tai, ką Mozės tauta jam pasakė: {„O Mūsa (Moze), pagamink mums ilah (dievybę) taip, kaip ir jie turi alihah (dievybes).“} [Koranas, sūra „Užkardos“ 7:138] Prisiekiu tuo, kurio rankoje yra mano siela, jūs eisite anksčiau buvusių žmonių keliais.