Pranašo hadisų enciklopedija

Kai Abu Talib buvo prie mirties slenksčio, Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atėjo pas jį ir rado su juo Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah Ibn Al-Mughyrah. Jis tarė: „O dėde, sakyk: La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai žodžai, su kuriais galiu tave apginti prieš Allahą.“ O Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah pasakė: „Argi atsisakysi Abdul-Muttalib religijos?“ Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) daug kartų kartojo savo prašymą dėdei, o jie taip pat kartojo jam savo klausimą. Paskutinis dalykas, kurį jiems pasakė Abu Talib, buvo: Aš pasiliksiu Abdul-Muttalib religijoje. Ir jis atsisakė pasakyti La ilaha illallah. Allaho Pasiuntinys tarė: „Prisiekiu Allahu, kad aš ir toliau prašysiu tau Allaho atleidimo, nebent Jis man tai uždraus“. Taigi, Allahas atskleidė: {(Nedera) Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allaho atleidimo politeistams} [Koranas, sūra „Atgaila“ 9:113]. Allahas taip pat atskleidė apie Abu Talib, kreipdamasis į Pasiuntinį: {Iš tiesų, tu (Muchammedai) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori.} [Koranas, sūra „Pasakojimas“ 28:56].

„Už kiekvieną žmogaus kūno sąnarį kiekvieną dieną, kai pakyla saulė, reikia atiduoti labdarą; teisingai spręsti tarp dviejų žmonių yra labdara; padėti žmogui su jo jojamuoju gyvuliu, tai yra padėti ant jo sėdėti arba pakelti ant jo daiktus, yra labdara; geras žodis yra labdara, kiekvienas žingsnis, kurį žmogus žengia į maldą, yra labdara; pašalinti nuo kelio tai, kas kenksminga, yra labdara.“

Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė pamokslą Mekkos užkariavimo dieną: „O jūs, žmonės! Iš tiesų Allahas pašalino jumyse džahilijos puikybę ir pasididžiavimą protėvių klystkeliais. Taigi, dabar yra dviejų tipų žmonės: žmogus, kuris yra teisus ir garbingas prieš Allahą, ir nedoras žmogus, kuris yra apgailėtinas ir nereikšmingas Allahui. Žmonės yra Adomo vaikai ir Allahas sukūrė Adomą iš dulkių. Tarė Allahas: {O žmonija! Iš tiesų Mes sukūrėme jus iš vyro ir moters, ir padarėme jus tautomis ir gentimis tam, kad (galėtumėte) vieni kitus pažinti. Iš tiesų, patys geriausi iš jūsų priešais Allahą yra pamaldžiausi. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis, Visa Suprantantis!} [Koranas, sūra ,,Kambariai" 49:13].“

„Pavyzdys to, kuris laikosi Allaho nustatytų ribų, ir to, kuris jas peržengia, yra kaip pavyzdys žmonių, kurie įlipo į laivą. Vieni jų pateko į viršutinį denį, kiti - į apatinį. Kai apatiniame denyje esantiems prireikdavo vandens, jie turėdavo praeiti pro tuos, kurie buvo virš jų, todėl jie tarė: „Jeigu tik galėtume padaryti skylę savo denyje, kad netrukdytume esantiems virš mūsų.“ Jei kiti leis jiems daryti tai, ką nori, jie visi žus, bet jei sustabdys, išliks visi.“

„Perduokite nuo manęs bent vieną eilutę ir papasakokite nuo Izraelio vaikų - tai daryti nėra nuodėmė. O kas tyčia apie mane meluoja, tegul užima vietą pragare.“

„Po manęs bus savanaudiškumo ir kitų dalykų, kuriems jūs nepritarsite.“ Jie paklausė: „Ką įsakai mums daryti (tokiomis aplinkybėmis), o Allaho Pasiuntiny?“ Jis atsakė: „Vykdykite savo pareigą (valdovo atžvilgiu) ir prašykite Allaho dėl savo teisių.“

Kol mes sėdėjome su Pranašu (ramybė ir Allaho palaima jam) mečetėje, įėjo žmogus, atjojęs ant kupranugario. Jis privertė savo kupranugarį atsiklaupti mečetėje, surišo priekinę koją ir paklausė ten sėdinčių žmonių: „Kuris iš jūsų yra Muchammedas?“ Tuo metu Pranašas sėdėjo tarp mūsų, pasirėmęs ant rankos. Mes atsakėme: „Šis baltas atsigulęs žmogus.“ Tada vyras kreipėsi į jį: „O Abdul-Mutalib sūnau!“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Aš esu čia.“ Vyras pasakė: „Turiu tau nemažai klausimų. Taigi neužpyk.“ Pranašas pasakė: „Klausk, ko tik nori.“ Vyras paklausė: „Prisiekiu tavo ir tų (pranašų), kurie buvo prieš tave, Viešpačiu. Ar Allahas atsiuntė tave kaip pasiuntinį visai žmonijai?“ Pranašas atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras toliau paklausė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums melstis penkias maldas per dieną ir naktį?“ Jis atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras toliau klausė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums laikytis pasninko šį metų mėnesį?“ Jis atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras pasakė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums paimti labdarą iš mūsų turtingų žmonių ir išdalinti ją tarp mūsų vargšų?“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Po to tas vyras pasakė: „Aš tikiu viskuo, su kuo buvai (Pranaše) atsiųstas, ir mano tauta mane čia atsiuntė. Esu Dimam Ibn Salaba, iš Banu Sad Ibn Bakr brolių.“

„Kas atsisako paklusnumo, atsiskiria nuo bendruomenės ir miršta, tai miršta tokia mirtimi kaip džahilijos (priešislaminis laikotarpis). Kas kovoja aklai, užsiliepsnodamas dėl savo tautos pasididžiavimo, kviečia kovoti dėl to arba paremia savo žmonių pasididžiavimą ir žūsta, jo mirtis yra kaip džahilijos. Kas maištauja prieš mano bendruomenę, žudo teisiuosius ir nedoruosius, nevengia tikinčiųjų tarp jų ir nesilaiko sandoros su tais, su kuriais jas sudarė, jis nepriklauso man ir aš nepriklausau jam.“