Pranašo hadisų enciklopedija

„Man buvo įsakyta nusilenkti ant septynių kaulų: ant kaktos (ir jis dar parodė į nosį), plaštakų, kelių ir pėdų galų, taip pat nerišti drabužių ir plaukų.“

„Kai kurie vyrai atvyko pas Sahl Ibn Sad As-Saidi. Jie domėjosi, iš kokios medienos padarytas minbaras. Taigi, jie paklausė jo apie tai, ir jis atsakė: „Prisiekiu Allahu, aš žinau, iš ko jis pagamintas. Mačiau jį pirmą dieną, kai jis buvo pastatytas, ir mačiau kaip pirmą kartą Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atsisėdo ant jo. Pasiuntinys atsiuntė kažką pas vieną moterį iš ansar, kurios vardą paminėjo Sahl, sakyti jai: „Pasakyk savo vergui staliui, kad pagamintų man medžio gabalų, ant kurių galėčiau atsisėsti kalbėdamas su žmonėmis per pamokslą.“ Taigi, jis pagamino juos iš Tamarisko medienos iš Al-Ghaba (vietos netoli Madinos). Kai jis užbaigė savo darbą, atnešė Pasiuntiniui, kuris įsakė jį pastatyti čia. Tada pamačiau, kaip Allaho Pasiuntinys meldėsi ant jo ir pasakė takbir, ir tada nusilenkė, po to nusileido atgal ir grįžo prie minbaro pagrindo. Baigęs atsisuko į žmones ir pasakė: „O žmonės, aš tai pagaminau tik tam, kad galėtumėte sekti mano pavyzdžiu ir mokytis mano maldos.““

„Yra malda tarp kiekvienų dviejų azanų; yra malda tarp kiekvienų dviejų azanų.“ Trečią kartą jis pridėjo: „Kam tai norės.“

Mes su Allaho Pasiuntiniu (ramybė ir Allaho palaima jam) grįžome iš Mekos į Mediną, ir kai pakeliui priėjome prie vandens šaltinio, kai kurie žmonės asr maldos metu skubiai atliko vudu. Kai juos pasiekėme, jų kulnai buvo sausi, ir vanduo jų nebuvo palietęs. Tuomet Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Saugokitės tinkamai nenusiplauti kulnų, nes to nepadarius jie gali būti sudeginti pragare!“

Humran, išlaisvintas Usman Ibn Afan vergas, pranešė, kad pamatė Usman prašantį (vandens) nusiprausti, užpylė vandenį iš savo indo ant rankų ir tris kartus nuplovė jas, o tada su dešine ranka išsiskalavo burną bei nusiplovė nosį įtraukdamas vandenį, o paskui išpūsdamas. Tada jis tris kartus nusiplovė veidą ir tris kartus dilbius iki alkūnių. Tada jis perbraukė šlapiomis rankomis per galvą ir tris kartus nuplovė kiekvieną pėdą. Po to jis pasakė: „Aš mačiau, kaip Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atliko tokį vūdu, kaip aš dabar, ir jis pasakė: „Jei kas nors atlieka tokį vūdu kaip šis mano ir atlieka du rakatus, per kuriuos jis apie nieką kitą nei maldą negalvoja, Allahas atleis visas jo praeities nuodėmes.“

Ibn Az-Zubair (tebūnie Allahas juo patenkintas) sakydavo po kiekvienos maldos po taslim (atsisveikinimo): „La ilaha illa Allah, vahdahu la šarika lah, lahul-mulku va lahul-hamd, va huva ala kulli šai-in kadir, la haula va la kuvata illa billah, la ilaha illa Allahu va la nabudu illa ijah, lahun-nimatu val-fadl, va lahus-sana-ul-hasan, la ilaha illa Allah, mukhlisina lahud-din, va lau karihal-kafirun.“ (Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, Vieną, be partnerio. Jam priklauso viešpatavimas ir šlovė, ir Jis turi galią viskam. Nėra jokios galios ar jėgos, išskyrus Allahą. Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, ir mes garbiname tik Jį. Jam priklauso palaiminimas, malonė ir visiška šlovė. Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, mes nuoširdžiai Jam atsidavę, net jei netikintiesiems tai gali nepatikti).“ Ir pridėjo: „Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) šiais žodžiais po kiekvienos maldos švęsdavo Allaho vienybę.“

„Kai muazin (šaukiantis į maldą) sako: „Allahu akbar, Allahu akbar“ (Allah yra Didžiausiasis), o vienas iš jūsų pakartoja „Allahu akbar, Allahu akbar“, o tada muazin sako: „Ašhadu alla ilaha illa Allah“ (liudiju, kad nėra kito dievo, išskyrus Allahą), ir jis pakartoja: „Ašhadu alla ilaha illa Allah“, o tada sako: „Ašhadu anna Muchammadan rasūl Allah“ (aš liudiju, kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys), ir jis tai pakartoja: „Ašhadu anna Muchammadan rasūl Allah“, o tada sako: „Chaja alas-sala“ (Ateikite į maldą) ir jis sako: „La chaula uala kuata illa billah“ (Visa galia ir jėga priklauso Allahui), o tada muazin sako: „Chaja alal-falach“ (Ateikite į sėkmę), ir sako: „La chaula uala kuata illa billah“ ir tada muazin sako: „Allahu akbar, Allahu akbar“, o jis pakartoja „Allahu akbar, Allahu akbar“, tada muazin sako: „La ilaha illa Allah“ ir jis tai pakartoja. Kas visą tai sako nuoširdžiai pateks į rojų.“

Umm Habiba Bint Džahš, Abdur-Rahman Ibn Auf žmona, skundėsi Allaho Pasiuntiniui (ramybė ir Allaho palaima jam) dėl kraujo. Jis jai pasakė: „Palauk tiek, kiek paprastai trunka menstruacijos, tada atlik ghusl [ir grįžk prie maldos].“ Taigi, kiekvienai maldai ji atlikdavo ghusl.