Pranašo hadisų enciklopedija

„Kai Allahas sukūrė rojų ir pragarą, Jis pasiuntė Džibrilį (angelą Gabrielių) (ramybė jam) į rojų ir pasakė: „Pažiūrėk į jį ir ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė, grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, kiekvienas, kuris apie tai išgirs - ten įeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad rojus būtų apsuptas sunkumais ir tarė: „Grįžk ir pažiūrėk į tai, ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, jis grįžo ir rado rojų apsuptą sunkumais ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, aš abejoju ar kažkas ten pateks.“ Allahas tarė: „Eik į pragarą ir pažiūrėk ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė ir pamatė, kad pragaro dalys kaupiasi viena ant kitos. Grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, niekas į jį neįeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad pragaras būtų apsuptas troškimais. Tada pasakė Džibriliui: „Grįžk ir pažiūrėk.“ Jis pažvelgė ir pamatė tuos troškimus. Grįžęs tarė: „Prisiekiu Tavo garbe, bijau, kad niekas nuo jo nebus išgelbėtas.“

„Jūsų ugnis yra viena dalis tarp septyniasdešimt pragaro dalių.“ Buvo pasakyta: „O Allaho Pasiuntiny, to (vienos ugnies) būtų užtekę.“ Pranašas tarė: „Pragaro ugnis yra šešiasdešimt devyniais kartais stipresnė nei šio pasaulio ugnis ir kiekviena iš jų yra lygi jos karščiui.“

„Pragarą supa geismai, o rojų - negandos.“

„Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo paklaustas apie svarbiausią poelgį, vedantį žmones į rojų, ir jis atsakė: „Allaho baimė ir geros manieros.“ Tada jo paklausė apie daugumą dalykų, vedančių žmones į pragarą, ir jis atsakė: „Liežuvis ir privačios dalys.“

„Yra dviejų tipų pragaro gyventojai, kurių aš nemačiau: žmonės su botagais kaip karvių uodegos, kuriomis jie muša žmones, ir moterys, kurios yra apsirengusios, bet nuogos, kviečiančios į blogį ir pačios į jį linkusios, jų galvos atrodo kaip kupranugarių kupros, pakrypusios į vieną pusę. Jie nepateks į rojų ir net neužuos jo kvapo, kuris užuodžiamas iš tokio ir tokio atstumo.“

Mes buvome Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) kompanijoje, kai jis išgirdo trenksmą, ir pasakė: „Ar žinote, kas tai?“ Mes atsakėme: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai.“ Jis sakė: „Tai akmuo, kuris buvo įmestas į pragarą prieš septyniasdešimt metų, ir jis krito pragaro ugnimi tol, kol dabar pasiekė jos dugną.“