Pranašo hadisų enciklopedija

„Kai rojaus gyventojai įeis į rojų, – pasakė jis, – Allahas, Aukščiausiasis, paklaus: ar norite, kad dar ką nors jums duočiau? Jie atsakys: argi Tu nepadarei mūsų veidų švytinčių? Argi Tu neįleidai mūsų į rojų ir neišgelbėjai mūsų nuo pragaro? Tuomet Jis pakels uždangą, ir iš visų dalykų, kuriuos jie bus gavę, nieko jiems nebus brangesnio už galimybę žiūrėti į savo Visagalį Viešpatį.“

„Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo paklaustas apie svarbiausią poelgį, vedantį žmones į rojų, ir jis atsakė: „Allaho baimė ir geros manieros.“ Tada jo paklausė apie daugumą dalykų, vedančių žmones į pragarą, ir jis atsakė: „Liežuvis ir privačios dalys.“

„Yra dviejų tipų pragaro gyventojai, kurių aš nemačiau: žmonės su botagais kaip karvių uodegos, kuriomis jie muša žmones, ir moterys, kurios yra apsirengusios, bet nuogos, kviečiančios į blogį ir pačios į jį linkusios, jų galvos atrodo kaip kupranugarių kupros, pakrypusios į vieną pusę. Jie nepateks į rojų ir net neužuos jo kvapo, kuris užuodžiamas iš tokio ir tokio atstumo.“

Mes buvome Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) kompanijoje, kai jis išgirdo trenksmą, ir pasakė: „Ar žinote, kas tai?“ Mes atsakėme: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai.“ Jis sakė: „Tai akmuo, kuris buvo įmestas į pragarą prieš septyniasdešimt metų, ir jis krito pragaro ugnimi tol, kol dabar pasiekė jos dugną.“

„Tas, kuris liudija, kad nėra kito dievo, išskyrus Allahą, vieną be partnerio ir kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys; kad Isaa (Jėzus) yra Allaho tarnas ir pasiuntinys, ir Jo žodis, kurį Jis perdavė Marijai, ir dvasia iš Jo; ir kad rojus ir pragaras yra tiesa, Allahas tikrai įleis jį į rojų, nepaisant jo padarytų darbų.“

„Vienas vyras bus atvestas Teismo dieną ir įmestas į pragaro ugnį, o jo viduriai išlįs ir jis eis aplink juos kaip asilas aplink girnų akmenį. Pragaro gyventojai susirinks aplink jį ir sakys: „Kas tau atsitiko? Argi tu nesi mums liepęs daryti gėrį ir draudęs daryti blogį?“ Jis atsakys: „Aš įsakydavau daryti tai, kas teisinga, bet pats to nedarydavau, ir drausdavau daryti tai, kas neteisinga, bet pats tai darydavau“.“