Pranašo hadisų enciklopedija

„O Allahe, aš ieškau prieglobsčio pas Tave nuo Tavo palaimos atėmimo, nuo Tavo ramybės virsmo, nuo netikėtos Tavo bausmės ir nuo visko, kas Tau nepatinka.“

Dua, kurią Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakydavo dažniausiai, buvo: „Allahumma rabbana atina fid-dunja hasanah va fil-akhirati hasanah va kina adhaban-nar (O Allahe, mūsų Viešpatie, duok mums šiame pasaulyje tai, kas gera, ir anapusiniame - kas gera, ir apsaugok mus nuo pragaro kančių).“

„Viešpatie, atleisk man mano nuodėmes, mano neišmanymą, mano perteklių visuose mano reikaluose ir viską, ką Tu žinai geriau už mane. O Allahe, atleisk man mano nuodėmes – tyčines, padarytas netyčia ar juokais – ir visas, kurias aš padariau. O Allahe, atleisk tai, ką padariau, ir tai, ko nepadariau, tai, ką padariau slapta, ir tai, ką padariau viešai. Tu esi Įvertintojas ir Atidedantis. Tu esi Visagalis.“

Vienas beduinas atėjo pas Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) ir tarė: „Pamokyk mane kažko, ką turėčiau pasakyti?“ Pranašas pasakė: „Sakyk: ((Lia ilaha illallah vahdahu lia šarika lah, Allahu akbaru kabira, val-hamdu lillahi kathira, subhanallahi rabbil alamin, lia haula va lia kuvata illa billahil-azizil hakim)) (Niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Allahą, Vieną be partnerio. Allahas yra Didžiausias ir visa šlovė priklauso Jam. Koks tobulas yra Allahas, pasaulių Viešpats. Visa galia ir jėga priklauso Jam, Išaukštintajam, Išmintingajam).“ Beduinas pasakė: „Šitie žodžiai skirti mano Viešpačiui. Bet kas man?“ Pranašas atsakė: „Sakyk: ((Allahumma ghfirli varhamni vahdini varzukni)) (O Allahe, atleisk man, pasigailėk manęs, vesk mane ir suteik man pragyvenimą).“

Sakyk: „O Allahe, vesk mane ir nukreipk mano darbus teisinga linkme. Atsimink, kad vadovavimas yra tarsi teisingo kelio radimas, o teisingumas – tarsi strėlės tikslumas ir taiklumas."

„O Allahe, palengvink man religiją, kurios dėka yra apsaugoti mano reikalai. Padaryk man gerą gyvenimą, kuriame gyvenu. Padaryk man gerą anapusinį gyvenimą, kuris yra mano poilsio vieta, į kurią turiu grįžti. Padaryk, kad mano gyvenimas būtų linkęs į visokį gėrį, o mirtis mane paguostų nuo visokio blogio.“