Pranašo hadisų enciklopedija

Išėjome lietingą ir itin tamsią naktį, ieškodami Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam), kad jis vestų mus maldoje. Aš jį pasivijau, o jis pasakė: „Pasakyk“, bet aš nieko nesakiau. Tada jis pasakė: „Pasakyk“, ir vėl aš nieko nesakiau. Jis pasakė: „Pasakyk“. Aš atsakiau: „Ką turėčiau pasakyti?“ Jis pasakė: „Sakyk {„Jis yra Allahas, (Kuris yra) Vienas.“} ir Al-Muavizatain (Sūros Al-Falak ir An-Nas) tris kartus vakare ir ryte, tai suteiks tau apsaugą nuo visko. “

«Kas tris kartus vakare ištars: „Vardan Allaho, kurio vardu niekam nepakenkta nei žemėje, nei danguje, ir Jis yra visa Girdintis, visa Žinantis.“, to neužklups staigi nelaimė iki ryto. O kas tai ištars tris kartus ryte – to neužklups nelaimė iki vakaro.» Aban Ibn Usman ištiko paralyžius, ir žmogus, išgirdęs iš jo šį hadisą, nustebęs pažvelgė į jį. Aban jam atsakė: „Kodėl taip į mane žiūri? Prisiekiu Allahu, aš nemelavau apie Usman, o jis nemelavo apie Pranašą. Tačiau tą dieną, kai su manimi nutiko ši nelaimė, buvau supykęs ir pamiršau ištarti šį maldavimą.“

Sulaukęs ryto, jis sakydavo: „O Allahe, Tavo dėka mes įžengiam rytan, ir Tavo dėka mes įžengiam vakaran, Tavo dėka mes gyvenam ir Tavo dėka mes mirštam, ir mūsų prisikėlimas pas Tave.“ Sulaukęs vakaro, jis sakydavo: „O Allahe, Tavo dėka mes įžengiam vakaran, ir Tavo dėka mes įžengiam rytan, Tavo dėka mes gyvenam ir Tavo dėka mes mirštam, ir mūsų prisikėlimas pas Tave.“ Kartą jis pasakė ir kitaip: „ir pas Tave yra galutinis sugrįžimas.“