Pranašo hadisų enciklopedija

„Islamas pastatytas ant penkių ramsčių: liudijimo, kad nėra kito dievo tik Vienintelis Allahas ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys; maldų atlikimo; išmaldos mokėjimo; piligrimystės atlikimo; pasninkavimo Ramadano mėnesį.“

„Man buvo įsakyta kovoti su žmonėmis tol, kol jie nepaliudys, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muhammedas yra Allaho Pasiuntinys, atlikti maldą ir sumokėti zakatą; jei jie tai daro, jie apsaugo nuo manęs savo kraują ir turtą, išskyrus per islamo taisyklių ribas, ir jie vėliau atsiskaitys su Allahu“.

„To, ką jums uždraudžiau, venkite. O tai, ką jums įsakiau, vykdykite tiek, kiek galite. Iš tiesų, tie, kurie buvo prieš jus, save sunaikino daugeliu klausimų ir nuolatiniu prieštaravimu savo pranašams.“

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atpasakojo nuo savo Viešpaties, kad Jis tarė: „O Mano vergai, Aš uždraudžiau priespaudą Sau ir jums, todėl neenkite vieni kitų. Mano vergai, visi esate klaidinami, išskyrus tuos, kuriems Aš vadovauju, todėl ieškokite Mano vadovavimo ir Aš jums vadovausiu. Mano vergai, jūs visi esate alkani, išskyrus tuos, kuriuos Aš maitinu, todėl prašykite Manęs maisto ir Aš jus pamaitinsiu. Mano vergai, jūs visi esate nuogi, išskyrus tuos, kuriuos Aš aprengiu, todėl prašykite Manęs drabužių ir Aš jus aprengsiu. Mano vergai, jūs darote nuodėmes dieną ir naktį ir Aš atleidžiu visas nuodėmes, todėl prašykite Manęs atleidimo, ir Aš jums atleisiu. Mano vergai, jūs negalite Man padaryti nei blogo, nei gero. Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai būtų tokie pamaldūs kaip pamaldžiausia bet kurio žmogaus širdis tarp jūsų, tai nieko nepridėtų prie Mano viešpatavimo. O Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai būtų tokie pat nedori kaip bet kurio iš jūsų pikčiausia širdis, tai nepakenktų Mano valdžiai. O Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai stovėtų vienoje vietoje ir prašytų Manęs, o Aš kiekvienam duočiau tai, ko jis prašė, tai nesumažintų to, ką Aš turiu, tai taip kiek sumažėja jūra, kai į ją įmerkiama adata. O Mano vergai, tai yra tiesiog jūsų darbai, juos užrašau ir už tai jums atlyginsiu. Taigi, kas randa gera, turi šlovinti Allahą, o kas randa kitaip, turėtų kaltinti tik save patį.“

„Nė vienas iš jūsų netiki, kol nelinki savo broliui to, ko linki pats sau.“

„Už kiekvieną žmogaus kūno sąnarį kiekvieną dieną, kai pakyla saulė, reikia atiduoti labdarą; teisingai spręsti tarp dviejų žmonių yra labdara; padėti žmogui su jo jojamuoju gyvuliu, tai yra padėti ant jo sėdėti arba pakelti ant jo daiktus, yra labdara; geras žodis yra labdara, kiekvienas žingsnis, kurį žmogus žengia į maldą, yra labdara; pašalinti nuo kelio tai, kas kenksminga, yra labdara.“

„Allahas yra geras, todėl Jis priima tik tai, kas gera. Allahas įsakė tikintiesiems, kaip įsakė pasiuntiniams, sakydamas: {O pasiuntiniai, valgykite, kas malonu, ir darykite gera, iš tiesų Aš žinau, ką jūs darote!} Tarė Visagalis: {O jūs, kurie patikėjote! Valgykite gėrybes, kuriomis Mes jus apdovanojome..} Tada Pranašas užsiminė apie žmogų, kuris ilgai keliauja, pasišiaušusiais plaukais ir apdulkėjęs. Jis pakelia rankas į dangų (ir taip maldauja): „Viešpatie! Viešpatie!“, nors jo maistas yra neteisėtas, jo gėrimas neteisėtas ir jo drabužiai neteisėti. Kaip gi tada gali būti priimtas jo prašymas?!“

„Kai vieną dieną sėdėjome su Pasiuntiniu (ramybė ir Allaho palaima jam), prieš mus pasirodė vyras, apsirengęs baltais drabužiais ir labai juodais plaukais. Jokių kelionės pėdsakų ant jo nesimatė ir niekas iš mūsų jo nepažinojo. Jis atsisėdo šalia Pranašo, atsirėmęs į Pranašo kelius ir uždėjęs delnus ant šlaunų, pasakė: „O Muchammedai, papasakok man apie islamą“. Pasiuntinys atsakė: „Islamas yra paliudyti, kad nėra kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Jo Pasiuntinys, melstis, duoti zakatą, pasninkauti Ramadano mėnesį ir atlikti hadžą, jei įmanoma. Vyras pasakė: „Tu kalbėjai tiesą.“ Buvome nustebinti, kad jis jį apklausinėjo, o paskui pareiškė, kad kalbėjo tiesą. Po to pasakė: „Papasakok man apie imaną (tikėjimą).“ Pranašas atsakė: „Tai tikėjimas Allahu, angelais, Raštais, pasiuntiniais, Paskutiniaja diena ir likimo gėriu ir blogu.“ Jis pasakė: „Tu kalbėjai tiesą.“ Tada vyras pasakė: „Papasakok man apie ichsan (tobulumą religijoje). Pranašas atsakė: „Tai yra garbinti Allahą taip, lyg Jį matytume, o jei nematai Jo, Jis tikrai tave mato.“ Jis pasakė: „Papasakok man apie Valandą (Paskutiniąją dieną).“ Pranašas pasakė: „Klausiamasis (Pranašas) nežino daugiau nei klausinėjantis (vyras).“ Taigi jis pasakė: „Tada papasakok man apie jos ženklus.“ Jis pasakė: „Kai vergė pagimdo savo šeimininkę ir kai pamatai basus, nuogus ir skurdžius piemenis (arabus) (konkuruojančius tarpusavyje), statančius aukštus pastatus.“ Po to vyras išėjo. Pranašas šiek tiek palaukė ir tada pasakė: „O Umar, ar žinai, kas buvo tas klausinėtojas?“ Aš atsakiau: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai“. Jis pasakė: „Tai buvo Džibrilis (Gabrielius), atėjęs išmokyti jūsų religijos.““