Pranašo hadisų enciklopedija

„Man buvo įsakyta kovoti su žmonėmis tol, kol jie nepaliudys, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muhammedas yra Allaho Pasiuntinys, atlikti maldą ir sumokėti zakatą; jei jie tai daro, jie apsaugo nuo manęs savo kraują ir turtą, išskyrus per islamo taisyklių ribas, ir jie vėliau atsiskaitys su Allahu“.

kad jis pasakė Pasiuntiniui: „Jei sutiksiu vieną iš netikinčiųjų ir mes abu kovosime ir Jis kardu nukirs vieną mano ranką, tada pasisleps už medžio ir pasakys: 'Aš atsiduodu Allahui.' O Allaho Pasiuntiny, ar turėčiau jį nužudyti po to, kai jis tai pasakė?“ Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Nežudyk jo.“ Jis paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, jis nukirto vieną mano ranką, o tik tada tai pasakė.“ Pasiuntinys atsakė: „Nežudyk jo, nes jei jį nužudysi, jis bus tokioje pačioje padėtyje, kaip tu buvai prieš jį nužudydamas, o tu būsi tokioje pačioje padėtyje, kaip jis buvo prieš pasakydamas tuos žodžius.“

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė nuo Visagalio Allaho: „Allahas užrašė gerus ir blogus darbus. Tada paaiškino, kad: Tas, kuris nori gero poelgio atlygio, bet jo nedarė, Allahas užrašo jam pilną atlygį. O jei jis ketina daryti gerą poelgį ir tai daro, Allahas užrašo jam dešimt ar septynių šimtų (ar daugiau) kartų didesnį atlygį. Tačiau jei jis ketina daryti blogą poelgį ir to nepadaro, Allahas tai užrašo jam kaip pilną gerą poelgį. O jei jis ketina daryti blogą poelgį ir tai daro, Allahas tai užrašo kaip vieną blogą poelgį.“

„To, ką jums uždraudžiau, venkite. O tai, ką jums įsakiau, vykdykite tiek, kiek galite. Iš tiesų, tie, kurie buvo prieš jus, save sunaikino daugeliu klausimų ir nuolatiniu prieštaravimu savo pranašams.“

kad jis buvo vienoje iš savo kelionių su Pranašu (ramybė ir Allaho palaima jam) kai jis pasiuntė pasiuntinį - kai žmonės buvo savo miegamosiose vietose - liepdamas: „Ant gyvūnų kaklų neturi likti (turi būti nupjauta) vėrinių iš virvelių ar kitokios rūšies karolių.“

„O Allaho Pasiuntiny, Ibn Džudan palaikė giminystės ryšius ir maitino vargšus džahilijos (priešislaminio laikotarpio) metu. Ar tai jam bus naudinga?“ Jis atsakė: „Jam tai nebus naudinga, nes jis niekada nesakė: Viešpatie, atleisk mano nuodėmes Teismo dieną.“

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atpasakojo nuo savo Viešpaties, kad Jis tarė: „O Mano vergai, Aš uždraudžiau priespaudą Sau ir jums, todėl neenkite vieni kitų. Mano vergai, visi esate klaidinami, išskyrus tuos, kuriems Aš vadovauju, todėl ieškokite Mano vadovavimo ir Aš jums vadovausiu. Mano vergai, jūs visi esate alkani, išskyrus tuos, kuriuos Aš maitinu, todėl prašykite Manęs maisto ir Aš jus pamaitinsiu. Mano vergai, jūs visi esate nuogi, išskyrus tuos, kuriuos Aš aprengiu, todėl prašykite Manęs drabužių ir Aš jus aprengsiu. Mano vergai, jūs darote nuodėmes dieną ir naktį ir Aš atleidžiu visas nuodėmes, todėl prašykite Manęs atleidimo, ir Aš jums atleisiu. Mano vergai, jūs negalite Man padaryti nei blogo, nei gero. Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai būtų tokie pamaldūs kaip pamaldžiausia bet kurio žmogaus širdis tarp jūsų, tai nieko nepridėtų prie Mano viešpatavimo. O Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai būtų tokie pat nedori kaip bet kurio iš jūsų pikčiausia širdis, tai nepakenktų Mano valdžiai. O Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai stovėtų vienoje vietoje ir prašytų Manęs, o Aš kiekvienam duočiau tai, ko jis prašė, tai nesumažintų to, ką Aš turiu, tai taip kiek sumažėja jūra, kai į ją įmerkiama adata. O Mano vergai, tai yra tiesiog jūsų darbai, juos užrašau ir už tai jums atlyginsiu. Taigi, kas randa gera, turi šlovinti Allahą, o kas randa kitaip, turėtų kaltinti tik save patį.“

„Kai musulmonas yra apklausiamas kape, jis liudija, kad jokia dievybė nėra verta garbinimo, išskyrus Allahą, ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys“ Tarė Visagalis: {Allahas sutvirtins tuos, kurie tiki, žodžiu, kuris yra tvirtas, šiame ir anapusiniame pasaulyje.} [Koranas, sūra „Ibrahimas“ 14:27].