Pranašo hadisų enciklopedija

„Kai Allahas sukūrė rojų ir pragarą, Jis pasiuntė Džibrilį (angelą Gabrielių) (ramybė jam) į rojų ir pasakė: „Pažiūrėk į jį ir ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė, grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, kiekvienas, kuris apie tai išgirs - ten įeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad rojus būtų apsuptas sunkumais ir tarė: „Grįžk ir pažiūrėk į tai, ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, jis grįžo ir rado rojų apsuptą sunkumais ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, aš abejoju ar kažkas ten pateks.“ Allahas tarė: „Eik į pragarą ir pažiūrėk ką aš jame paruošiau jo gyventojams.“ Taigi, Džibrilis pažvelgė ir pamatė, kad pragaro dalys kaupiasi viena ant kitos. Grįžo ir pasakė: „Prisiekiu Tavo garbe, niekas į jį neįeis.“ Tada Allahas davė įsakymą, kad pragaras būtų apsuptas troškimais. Tada pasakė Džibriliui: „Grįžk ir pažiūrėk.“ Jis pažvelgė ir pamatė tuos troškimus. Grįžęs tarė: „Prisiekiu Tavo garbe, bijau, kad niekas nuo jo nebus išgelbėtas.“

Vieną dieną Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė mums iškalbingą įspėjimą, kuris privertė širdis išsigąsti, o akis - ašaroti. Tada kažkas pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, tai įspėjimas žmogaus, kuris netrukus mus paliks; taigi, patark mums.“ Jis pasakė: „Patariu jums bijoti Allaho, klausytis ir paklusti Jam, net jei esate vergas iš Abisinijos. Po manęs pamatysite didžiulę nesantaiką. Taigi, tvirtai laikykitės mano sunnos ir teisingai vadovaujamų kalifų sunnos. Įsikąskite į tai krūminiais dantimis. Saugokitės naujai įvestų dalykų (religijoje), nes kiekvienas naujai įvestas dalykas yra suklaidinimas.“

Girdėjau Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Allahas Visagalis tarė: Adomo sūnau, kol šauksiesi Manęs ir prašysi, Aš atleisiu tau už tai, ką padarei, ir neprieštarausiu. Adomo sūnau, jei tavo nuodėmės pasiektų dangaus debesis ir tu prašytum Manęs atleidimo, Aš tau atleisiu. Adomo sūnau, jei ateitum pas Mane su nuodėmėmis, beveik tokio dydžio kaip žemė, ir sutiktum Mane nepriskirdamas Man jokių partnerių, Aš suteikčiau tau beveik tokio pat dydžio atleidimo.“

„Kas duoda atgaivą nemokiam asmeniui ar atleidžia dalį savo skolos, Allahas suteiks jam prieglobstį Teismo dieną Savo Sosto šešėlyje, tą dieną, kai nebus jokio šešėlio, tik Jo.“

„Štai! Netrukus hadisas iš manęs bus perduotas vyrui, kuris guli ant minkštasuolio ir sako: „Tarp mūsų ir jūsų yra Allaho knyga. Taigi, ką joje randame leistina, mes laikome teisėtu (halal), ir visa, ką joje randame neleistina, laikome neteisėta (haram).“ Iš tikrųjų, ką Pasiuntinys padarė neteisėtu, tai yra tas pats, ką Allahas padarė neteisėtu.

Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) iškeliavo į Hunain, jis praėjo pro netikinčiųjų medį, vadinamą "Zatu Anvat", ant kurio jie kabindavo savo ginklus. Kompanjonai pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, padaryk ir mums "Zatu Anvat", kaip jie turi savo.“ Pranašas tarė: „Šlovė Allahui! Tai panašu į tai, ką Mozės tauta jam pasakė: {„O Mūsa (Moze), pagamink mums ilah (dievybę) taip, kaip ir jie turi alihah (dievybes).“} [Koranas, sūra „Užkardos“ 7:138] Prisiekiu tuo, kurio rankoje yra mano siela, jūs eisite anksčiau buvusių žmonių keliais.

„Sandora (kuri atskiria) tarp mūsų ir jų (netikinčiųjų) yra malda; taigi, kas jos atsisako, iš tikrųjų tampa netikinčiu (kafir).“

„Tijarah (tikėjimas blogais ženklais) yra širk (politeizmas). Tijarah yra širk. Tijarah yra širk - tris kartus -.“ Kiekvienas iš mūsų patiria kažką panašaus, bet Visagalis Allahas tai išsklaido kai mes pasitikime Juo.