Pranašo hadisų enciklopedija

„Allahas yra geras, todėl Jis priima tik tai, kas gera. Allahas įsakė tikintiesiems, kaip įsakė pasiuntiniams, sakydamas: {O pasiuntiniai, valgykite, kas malonu, ir darykite gera, iš tiesų Aš žinau, ką jūs darote!} Tarė Visagalis: {O jūs, kurie patikėjote! Valgykite gėrybes, kuriomis Mes jus apdovanojome..} Tada Pranašas užsiminė apie žmogų, kuris ilgai keliauja, pasišiaušusiais plaukais ir apdulkėjęs. Jis pakelia rankas į dangų (ir taip maldauja): „Viešpatie! Viešpatie!“, nors jo maistas yra neteisėtas, jo gėrimas neteisėtas ir jo drabužiai neteisėti. Kaip gi tada gali būti priimtas jo prašymas?!“

„Kas naktį recituoja dvi paskutines sūros Al-Bakara eilutes, jų jam pakaks.“

„Visiems mano žmonėms gali būti atleista, išskyrus tiems, kurie daro nuodėmę atvirai. Viena iš atvirų nuodėmių rūšių yra tada, kai žmogus ką nors padaro naktį, tada ateina rytas ir Allahas tai paslėpė, bet jis sako kitiems: „Taigi, praėjusią naktį aš padariau tą ir aną.“ Nors Allahas tą nuodėmę paslėpė nuo kitų.“

„Iš tiesų, Visagalis Allahas ištiesia Savo ranką naktį, kad dienos nusidėjėlis atgailautų, ir Jis ištiesia Savo ranką dieną, kad nakties nusidėjėlis atgailautų, iki kol saulė pakils iš vakarų.“

„Viešpatie, atleisk man mano nuodėmes, mano neišmanymą, mano perteklių visuose mano reikaluose ir viską, ką Tu žinai geriau už mane. O Allahe, atleisk man mano nuodėmes – tyčines, padarytas netyčia ar juokais – ir visas, kurias aš padariau. O Allahe, atleisk tai, ką padariau, ir tai, ko nepadariau, tai, ką padariau slapta, ir tai, ką padariau viešai. Tu esi Įvertintojas ir Atidedantis. Tu esi Visagalis.“

„Kai kažkas įeina į savo namus ar valgo ir pamini Allahą, šėtonas sako (savo kompanjonams): „Čia jums nėra nei naktinės pastogės, nei vakarienės.“ Tačiau kai kažkas įeina į savo namus ir nepamini Allaho vardo, šėtonas sako: „Jūs radote naktinį prieglobstį.“ Ir jei pradėdamas valgyti nepamini Allaho vardo, šėtonas sako: „Jūs radote ir naktinį prieglobstį, ir vakarienę.“

Vienas beduinas atėjo pas Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) ir tarė: „Pamokyk mane kažko, ką turėčiau pasakyti?“ Pranašas pasakė: „Sakyk: ((Lia ilaha illallah vahdahu lia šarika lah, Allahu akbaru kabira, val-hamdu lillahi kathira, subhanallahi rabbil alamin, lia haula va lia kuvata illa billahil-azizil hakim)) (Niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Allahą, Vieną be partnerio. Allahas yra Didžiausias ir visa šlovė priklauso Jam. Koks tobulas yra Allahas, pasaulių Viešpats. Visa galia ir jėga priklauso Jam, Išaukštintajam, Išmintingajam).“ Beduinas pasakė: „Šitie žodžiai skirti mano Viešpačiui. Bet kas man?“ Pranašas atsakė: „Sakyk: ((Allahumma ghfirli varhamni vahdini varzukni)) (O Allahe, atleisk man, pasigailėk manęs, vesk mane ir suteik man pragyvenimą).“

„O žmonės, Allahas yra geras, todėl Jis priima tik tai, kas gera. Allahas įsakė tikintiesiems, kaip įsakė pasiuntiniams, sakydamas: {O pasiuntiniai, valgykite, kas malonu, ir darykite gera, iš tiesų Aš žinau, ką jūs darote!} Tarė Visagalis: {O jūs, kurie patikėjote! Valgykite gėrybes, kuriomis Mes jus apdovanojome..} Tada Pranašas užsiminė apie asmenį, kuris ilgai keliauja, pasišiaušusiais plaukais ir apdulkėjęs. Jis pakelia rankas į dangų (ir taip maldauja): „Viešpatie, Viešpatie“, nors jo maistas yra neteisėtas, jo gėrimas neteisėtas ir jo drabužiai neteisėti. Kaip gi tada gali būti priimtas jo prašymas?!“