Pranašo hadisų enciklopedija

„Teisumas – tai geras elgesys, o nuodėmingumas – tai, kas neduoda ramybės tavo širdžiai ir ko nenorėtum, kad žmonės sužinotų.“

«Kas tris kartus vakare ištars: „Vardan Allaho, kurio vardu niekam nepakenkta nei žemėje, nei danguje, ir Jis yra visa Girdintis, visa Žinantis.“, to neužklups staigi nelaimė iki ryto. O kas tai ištars tris kartus ryte – to neužklups nelaimė iki vakaro.» Aban Ibn Usman ištiko paralyžius, ir žmogus, išgirdęs iš jo šį hadisą, nustebęs pažvelgė į jį. Aban jam atsakė: „Kodėl taip į mane žiūri? Prisiekiu Allahu, aš nemelavau apie Usman, o jis nemelavo apie Pranašą. Tačiau tą dieną, kai su manimi nutiko ši nelaimė, buvau supykęs ir pamiršau ištarti šį maldavimą.“

„Nėra žmogaus, kuris padaręs nuodėmę atsikelia ir apsivalo, tada meldžiasi ir prašo Allaho atleidimo, išskyrus tai, kad Allahas jam atleidžia.“ Tada Pranašas recitavo šią eilutę: {O tiems, kurie atlikę ką nors gėdingo arba nusidėję blogiu, prisimena Allahą ir prašo atleidimo už jų nuodėmes} [Koranas, sūra „Imrano giminė“ 3:135].

Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) niekada nepraleisdavo šių maldavimų ryte ir vakare: „O Allahe, prašau Tavojo pasigailėjimo ir gerovės šiame gyvenime bei kitame. O Allahe, prašau Tavojo pasigailėjimo ir gerovės mano religijoje ir žemiškuose reikaluose, ir mano šeimoje, ir mano turtuose. O Allahe, pridenk mano trūkumus ir numaldyk mano nerimą. O Allahe, sergėk mane iš priekio ir iš užnugario, ir iš dešinės, ir iš kairės, ir iš viršaus. Ir aš ieškau prieglobsčio pas Tave idant nebūčiau prarytas žemės.“

„Žmogus niekada neįpildė blogesnio indo už savo skrandį. Žmogui užtenka kelių kąsnių, kad išlaikytų tiesią nugarą. Jei vis dėlto reikia valgyti daugiau, tegul būna vienas trečdalis skrandžio skiriamas maistui, vienas trečdalis gėrimui, o vienas trečdalis – kvėpavimui (tuščias).“

„O Allahe, prašau Tavęs viso gėrio – artimo ir tolimo, to, ką žinau, ir to, ko nežinau. Ir ieškau prieglobsčio pas Tave nuo viso blogio – artimo ir tolimo, to, ką žinau, ir to, ko nežinau. O Allahe, prašau Tavęs to gėrio, kurio Tavo tarnas ir Pranašas Tavęs prašė, ir ieškau prieglobsčio pas Tave nuo to blogio, nuo kurio Tavo tarnas ir Pranašas pas Tave ieškojo prieglobsčio. O Allahe, prašau Tavęs rojaus ir to, kas priartina prie jo, žodžiais ar darbais, ir ieškau prieglobsčio pas Tave nuo pragaro ir to, kas priartina prie jo, žodžiais ar darbais. Prašau Tavęs, kad kiekvienas Tavo man paskirtas sprendimas būtų man geras.“

Aš pasakiau: „O Allaho Pasiuntiny, papasakok man ką nors apie islamą, ko negaliu paklausti nieko, tik tavęs.“ Jis atsakė: „Pasakyk: aš tikiu Allahą, tada būk tvirtas.“

„Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo paklaustas apie svarbiausią poelgį, vedantį žmones į rojų, ir jis atsakė: „Allaho baimė ir geros manieros.“ Tada jo paklausė apie daugumą dalykų, vedančių žmones į pragarą, ir jis atsakė: „Liežuvis ir privačios dalys.“