„Neprisiekite nei tavaghi (stabais), nei savo tėvais.“
Abdurrahman Ibn Samura (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Neprisiekite nei tavaghi (stabais), nei savo tėvais.“
«لَا تَحْلِفُوا بِالطَّوَاغِي، وَلَا بِآبَائِكُمْ».
Pranašas draudžia mums prisiekti tavaghi (vns. taghija), o tai yra stabai, kuriuos politeistai garbino vietoj Allaho. Jis taip pat draudžia mums prisiekti savo tėvais. Tarp arabų Džahilijos laikais buvo įprasta prisiekti savo tėvais dėl išdidumo.
Leidžiama prisiekti tik Allahu, Jo vardais bei savybėmis.
Draudžiama prisiekti stabais, valdovais ir visais panašiais neteisingais dalykais.
Prisiekimas ne Allahu yra mažasis širk, tačiau jis gali tapti didžiuoju širku, jei žmogus širdyje jaučia pagarbą tam, kuo prisiekia, gerbia tai taip pat, kaip gerbia Allahą, arba tiki, kad tai yra garbinimo dalis.
„Sahih Muslim“.
Daugiau (8)
نزهة المتقين.
مجموعة من الباحثين (2/ 1166).
شرح رياض الصالحين.
لابن عثيمين (6/ 451).
سبل السلام.
لمحمد الصنعاني (2/ 545).
المنهاج شرح صحيح مسلم.
للنووي (11/ 108).