Pranašo hadisų enciklopedija

„Tas nėra iš mūsų (musulmonų tarpo), kuris daro tatajar (ieško blogo ženklo) ar liepia tai daryti; žyniai ar kurie lankosi pas juos; burtininkai ar kurie pas juos eina. O kas eina pas būrėją ir tiki tuo, ką jis sako, nepatikėjo tuo, kas buvo apreikšta Muchammedui, ramybė ir Allaho palaima jam.“

„Islamas pastatytas ant penkių ramsčių: liudijimo, kad nėra kito dievo tik Vienintelis Allahas ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys; maldų atlikimo; išmaldos mokėjimo; piligrimystės atlikimo; pasninkavimo Ramadano mėnesį.“

„Man buvo įsakyta kovoti su žmonėmis tol, kol jie nepaliudys, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muhammedas yra Allaho Pasiuntinys, atlikti maldą ir sumokėti zakatą; jei jie tai daro, jie apsaugo nuo manęs savo kraują ir turtą, išskyrus per islamo taisyklių ribas, ir jie vėliau atsiskaitys su Allahu“.

kad jis pasakė Pasiuntiniui: „Jei sutiksiu vieną iš netikinčiųjų ir mes abu kovosime ir Jis kardu nukirs vieną mano ranką, tada pasisleps už medžio ir pasakys: 'Aš atsiduodu Allahui.' O Allaho Pasiuntiny, ar turėčiau jį nužudyti po to, kai jis tai pasakė?“ Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Nežudyk jo.“ Jis paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, jis nukirto vieną mano ranką, o tik tada tai pasakė.“ Pasiuntinys atsakė: „Nežudyk jo, nes jei jį nužudysi, jis bus tokioje pačioje padėtyje, kaip tu buvai prieš jį nužudydamas, o tu būsi tokioje pačioje padėtyje, kaip jis buvo prieš pasakydamas tuos žodžius.“

„O Allaho Pasiuntiny, Ibn Džudan palaikė giminystės ryšius ir maitino vargšus džahilijos (priešislaminio laikotarpio) metu. Ar tai jam bus naudinga?“ Jis atsakė: „Jam tai nebus naudinga, nes jis niekada nesakė: Viešpatie, atleisk mano nuodėmes Teismo dieną.“

„Tikinčiuosius jų abipusiu gailestingumu, meile ir užuojauta rasite kaip vieną kūną: jei kenčia vienas iš jo organų, visas kūnas reaguos nemiga ir karščiavimu.“

„Labiausiai slegiančios maldos veidmainiams yra iša ir fadžr maldos. Jei jie žinotų to nuopelnus, jie ateitų jas melstis, net jei tektų šliaužioti. Jau beveik ketinau pakviesti žmones į maldą, ir paskirti vyrą, kuris vestų maldą bei išeiti kartu su kai kuriais vyrais, turinčiais malkų ryšulius, pas žmones, kurie nedalyvauja maldoje, ir sudeginti juos savo namuose ugnimi.“

Aš buvau kelionėje su Pranašu, ramybė ir Allaho palaima jam. Vieną rytą buvau arti jo, kai mes pajudėjome, tad pasakiau: „O Allaho Pasiuntiny, informuok mane apie darbą, kuris įves mane į rojų ir laikys toli nuo pragaro.“ Jis atsakė: „Tu paklausei manęs apie didelį dalyką, kuris iš tiesų yra lengvas tam, kam Allahas padaro jį lengvu. Garbink Allahą ir nepriskirk Jam jokio partnerio, atlik maldą, duok zakatą, pasninkauk Ramadano mėnesį ir atlik hadžą.“ Tada jis pridūrė: „Ar tau parodyti gėrio vartus? Pasninkas yra skydas, labdara užgesina nuodėmęs taip, kaip vanduo užgesina ugnį, o žmogaus malda nakties tamsoje...“ Tada jis recitavo: „{Jų šonai apleidžia jų lovas..} iki kitos eilutės pabaigos.“ [Koranas, sūra „Nusilenkimas“ 32:16-17]. Tada jis pasakė: „Ar informuoti tave apie viso to esmę, ramstį ir viršūnę?“ Aš atsakiau: „Taip, o Allaho Pasiuntiny.“ Jis pasakė: „Viso to esmė yra islamas, jo ramstis yra malda, o jo viršūnė yra džihadas.“ Tada jis tarė: „Ar tau parodyti tai, kas laiko visa tai kartu?“ Aš atsakiau: „Taip, o Allaho Pranaše.“ Tuomet jis parodė savo liežuvį ir pasakė: „Saugok tai.“ Aš paklausiau: „O Allaho Pranaše, ar mes būsime laikomi atsakingais už tai, ką kalbame?“ Jis atsakė: „Tegul tavo motina tavęs netenka, o Muaz. Kas gi kitas įmeta žmones į pragarą ant jų veidų ar ant jų nosių, jei ne jų liežuvių derlius?“