Pranašo hadisų enciklopedija

„Nepersistenkite girdami mane taip, kaip krikščionys perdėjo šlovindami Marijos sūnų, nes aš esu tik (Allaho) vergas. Vadinkite mane Allaho vergu ir Jo Pasiuntiniu.“

„Angelai neįeina į namus, kuriuose yra šuo ar paveikslas.“

„Visagalis Allahas pasakys tam, kuris patirs mažiausią kančią pragare: „Jei visa, kas yra žemėje, būtų tavo, ar aukotum tai, kad išvengtum bausmės?“ Jis atsakys: „Taip.“ Allahas pasakys: „Aš prašiau tavęs paprastesnio dalyko, kai dar buvai Adomo stubure: nesieti partnerių su Manimi, tačiau tu atkakliai tai dariai.“

„Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) kažką pasakė, o aš pasakiau kitą dalyką. Pranašas pasakė: „Kas miršta, šaukdamasis šalia Allaho kito lygiaverčio, pateks į pragarą.“ Ir aš sakiau: „Tas, kuris miršta, nesišaukdamas šalia Allaho kito lygiaverčio, pateks į rojų.““

„Kai kurie žmonės teiravosi Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) apie būrėjus, o jis jiems pasakė: „Jie niekas.“ Jie sakė: „O Allaho Pasiuntiny, bet kartais jie numato teisingas prognozes.“ Pasiuntinys atsakė: „Tai tiesos žodis, kurį džinas pačiumpa ir šnabžda savo meistrui į ausis kaip višta. Tada jie sumaišo tą tiesą su daugiau nei šimtu melų.““

Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) gulėjo mirties patale, jis vis traukė savo antklodę ant veido, o kai blogai jautėsi, atidengdavo veidą ir sakydavo būdamas tokioje būsenoje: „Tebūnie Allaho prakeiksmas žydams ir krikščionims, nes jie laikė savo pranašų kapus garbinimo vietomis.“ Jis norėjo mus perspėti apie tai, ką jie padarė.

Aš jojau už Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) ant asilo, vardu „Ufair“. Pranašas paklausė: „O Muaz, ar tu žinai, kokia yra Allaho teisė į Savo tarnus ir kokia tarnų teisė į Jį?“ Atsakiau: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai.“ Jis pasakė: „Allaho teisė į Savo tarnus yra ta, kad Jį garbintų ir nesietų partnerių su Juo. Tarnų teisė į Allahą yra ta, kad Jis nebaustų tų, kurie nesieja partnerių su Juo.“ Aš paklausiau: „O Allaho Pasiuntiny, ar neturėčiau pranešti žmonėms apie šią gerą žinią?“ Jis atsakė: „Nepranešk jiems, kad jie nepriklausytų tik nuo to.“

„O Allaho Pasiuntiny, kas bus laimingiausias iš žmonių, gavęs tavo užtarimą Teismo dieną?“ Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Žinojau, o Abu Huraira, kad būsi pirmas, kuris manęs paklaus apie šį hadisą, atsižvelgiant į tavo rūpestį hadisais. Laimingiausias žmongus, kuris gaus mano užtarimą Paskutiniojo Teismo dieną yra tas, kuris nuoširdžiai iš savo sielos sako: „Nėra kito dievo, išskyrus Allaho.“