Pranašo hadisų enciklopedija

„Kiekvienas iš jūsų esate globėjas ir kiekvienas esate atsakingas už savo pavaldinius. Vadovas yra globėjas ir yra atsakingas už savo bendruomenę; vyras yra globėjas ir yra atsakingas už savo namų gyventojus; moteris yra globėja ir yra atsakinga už savo vyro namus ir savo vaikus; o vergas yra globėjas ir yra atsakingas už savo šeimininko turtą. Taigi kiekvienas iš jūsų esate globėjas ir kiekvienas esate atsakingas už savo pavaldinius.“

„Prisižadėjome ištikimybę Allaho Pasiuntiniui (ramybė ir Allaho palaima jam), klausytis ir paklusti sunkumų ir lengvumo, noro ir nenoro metu bei ištverti, jei mums bus pakenkta, ir nekovoti su tais, kurie turi valdžią ir sakyti tiesą, kad ir kur būtume, nebijodami niekieno priekaištų.“

„Religija yra nuoširdumas.“ Mes paklausėme: „Kam?“ Jis atsakė: „Allahui, Jo Knygai, Jo Pasiuntiniui, musulmonams bei jų lyderiams.“

„Aš patariu jums bijoti Allaho ir būti paklusniems, net jei valdovu jums būtų paskirtas vergas. Iš tiesų, kas iš jūsų gyvens ilgiau, pamatys daug nesutarimų. Todėl laikykitės mano sunos ir teisingai vadovaujančių kalifų sunos! Įsikibkite į ją tarsi dantimis! Ir saugokitės naujovių religijoje, nes kiekviena naujovė religijoje iš tiesų yra suklaidinimas!“

„Už kiekvieną žmogaus kūno sąnarį kiekvieną dieną, kai pakyla saulė, reikia atiduoti labdarą; teisingai spręsti tarp dviejų žmonių yra labdara; padėti žmogui su jo jojamuoju gyvuliu, tai yra padėti ant jo sėdėti arba pakelti ant jo daiktus, yra labdara; geras žodis yra labdara, kiekvienas žingsnis, kurį žmogus žengia į maldą, yra labdara; pašalinti nuo kelio tai, kas kenksminga, yra labdara.“

„Religija yra nuoširdumas.“ Mes paklausėme: „Kam?“ Jis atsakė: „Allahui, Jo Knygai, Jo Pasiuntiniui, musulmonams bei jų lyderiams.“

„Allaho paskirtajam į valdžią mirus tą dieną kai apgaudinėja savo valdžioje esančius asmenis, bus uždraustas rojus.“

Kai Abu Talib buvo prie mirties slenksčio, Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atėjo pas jį ir rado su juo Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah Ibn Al-Mughyrah. Jis tarė: „O dėde, sakyk: La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai žodžai, su kuriais galiu tave apginti prieš Allahą.“ O Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah pasakė: „Argi atsisakysi Abdul-Muttalib religijos?“ Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) daug kartų kartojo savo prašymą dėdei, o jie taip pat kartojo jam savo klausimą. Paskutinis dalykas, kurį jiems pasakė Abu Talib, buvo: Aš pasiliksiu Abdul-Muttalib religijoje. Ir jis atsisakė pasakyti La ilaha illallah. Allaho Pasiuntinys tarė: „Prisiekiu Allahu, kad aš ir toliau prašysiu tau Allaho atleidimo, nebent Jis man tai uždraus“. Taigi, Allahas atskleidė: {(Nedera) Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allaho atleidimo politeistams} [Koranas, sūra „Atgaila“ 9:113]. Allahas taip pat atskleidė apie Abu Talib, kreipdamasis į Pasiuntinį: {Iš tiesų, tu (Muchammedai) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori.} [Koranas, sūra „Pasakojimas“ 28:56].