Pranašo hadisų enciklopedija

Girdėjau, kaip Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) penkias (naktis) prieš mirtį pasakė: „Aš Esu išteisintas prieš Allahą, priimti bet kurį iš jūsų kaip artimą draugą, nes Allahas priėmė mane kaip artimą draugą, kaip ir priėmė Abraomą. Jei būčiau priėmęs ką nors iš savo žmonių kaip artimą draugą, būčiau priėmęs Abu Bakr. Saugokitės! Tie, kurie buvo prieš jus, laikydavo pranašų kapus maldos vietomis. Neimkite kapų maldai - aš jums tai draudžiu.“

„O žmonės, Allahas yra geras, todėl Jis priima tik tai, kas gera. Allahas įsakė tikintiesiems, kaip įsakė pasiuntiniams, sakydamas: {O pasiuntiniai, valgykite, kas malonu, ir darykite gera, iš tiesų Aš žinau, ką jūs darote!} Tarė Visagalis: {O jūs, kurie patikėjote! Valgykite gėrybes, kuriomis Mes jus apdovanojome..} Tada Pranašas užsiminė apie asmenį, kuris ilgai keliauja, pasišiaušusiais plaukais ir apdulkėjęs. Jis pakelia rankas į dangų (ir taip maldauja): „Viešpatie, Viešpatie“, nors jo maistas yra neteisėtas, jo gėrimas neteisėtas ir jo drabužiai neteisėti. Kaip gi tada gali būti priimtas jo prašymas?!“

„Iš tiesų, Allahas duoda atokvėpį engėjui, bet kai jį suima - nepaleidžia.“ Tada Pranašas recitavo: {Toks yra tavo Viešpaties Smūgis, kai Jis pričiumpa miestų (žmones), jiems darant blogą. Iš tiesų, Jo Smūgis yra skausmingas, (ir) žiaurus.} [Koranas, sūra „Hudas (Eberas)“ 11:102].“

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Allahas tarė: Adomo sūnus meluoja apie Mane ir neturi teisės to daryti; Jis įžeidžia Mane ir neturi teisės to daryti. Jo melas apie Mane yra jo posakis: „Jis neprikels manęs taip, kaip mane sukūrė pirmą kartą“, nors pirmasis jo kūrimas Man nėra lengvesnis nei prikėlimas. Jo įžeidimas Man yra jo posakis: „Allahas pagimdė sūnų“, o Aš esu Tas, Amžinasis Prieglobstis, Kuris negimdo ir nebuvo pagimdytas, ir nėra nieko panašaus į Mane.“

Grupė žmonių atėjo pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam). Jis priėmė devynių ištikimybės priesaikas ir nepriėmė iš vieno. Jie pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, priėmei devynių priesaikas, bet ne šio.“ Jis pasakė: „Jis nešioja amuletą.“ Taigi, jis įkišo ranką ir nutraukė jį, ir Pranašas priėmė jo priesaiką ir pasakė: „Kas pasikabina amuletą, padarė širk (politeizmą).“

„Nėra adva ir tijara, o man patinka optimizmas.“ Buvo sakoma: kas yra optimizmas? Jis atsakė: „Geras žodis.“

„Berniuk! Iš tiesų, aš išmokysiu tave kelis žodžius. Prisimink Allahą ir Jis tave saugos. Prisimink Allahą ir surasi Jį prieš save. Kai prašai, prašyk Allaho, o kai prašai pagalbos, kreipkis į Jį. Ir žinok, kad jei visi žmonės susirinktų, kad tau būtų naudos, jie nesuteiks tau naudos, išskyrus tai, ką tau paskyrė Allahas, o jei rinksis, kad tau pakenktų, jie tau nepakenks, išskyrus tai, ką Allahas įsakė. Plunksnos pakeltos ir lapai išdžiūvę.“

Kol mes sėdėjome su Pranašu (ramybė ir Allaho palaima jam) mečetėje, įėjo žmogus, atjojęs ant kupranugario. Jis privertė savo kupranugarį atsiklaupti mečetėje, surišo priekinę koją ir paklausė ten sėdinčių žmonių: „Kuris iš jūsų yra Muchammedas?“ Tuo metu Pranašas sėdėjo tarp mūsų, pasirėmęs ant rankos. Mes atsakėme: „Šis baltas atsigulęs žmogus.“ Tada vyras kreipėsi į jį: „O Abdul-Mutalib sūnau!“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Aš esu čia.“ Vyras pasakė: „Turiu tau nemažai klausimų. Taigi neužpyk.“ Pranašas pasakė: „Klausk, ko tik nori.“ Vyras paklausė: „Prisiekiu tavo ir tų (pranašų), kurie buvo prieš tave, Viešpačiu. Ar Allahas atsiuntė tave kaip pasiuntinį visai žmonijai?“ Pranašas atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras toliau paklausė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums melstis penkias maldas per dieną ir naktį?“ Jis atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras toliau klausė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums laikytis pasninko šį metų mėnesį?“ Jis atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras pasakė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums paimti labdarą iš mūsų turtingų žmonių ir išdalinti ją tarp mūsų vargšų?“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Po to tas vyras pasakė: „Aš tikiu viskuo, su kuo buvai (Pranaše) atsiųstas, ir mano tauta mane čia atsiuntė. Esu Dimam Ibn Salaba, iš Banu Sad Ibn Bakr brolių.“