Pranašo hadisų enciklopedija

Mes buvome pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam), mūsų buvo devyni, aštuoni ar septyni. Jis pasakė: „Ar neduosite ištikimybės Allaho Pasiuntiniui pažado?“ Mes neseniai davėme jam ištikimybės pažadą, todėl pasakėme: „Jau davėme tau ištikimybės pažadą, o Allaho Pasiuntiny.“ Tada jis pasakė: „Ar neduosite ištikimybės Allaho Pasiuntiniui pažado?“ Mes pasakėme: „Mes jau davėme tau ištikimybės pažadą, o Allaho Pasiuntiny.“ Tada jis vėl pasakė: „Ar neduosite ištikimybės Allaho Pasiuntiniui pažado?“ Mes ištiesėme rankas ir pasakėme: „Mes jau davėme tau ištikimybės pažadą, o Allaho Pasiuntiny. Taigi, kokį turėtume tau duoti ištikimybės pažadą?“ Jis atsakė: „Garbinti Allahą ir nesieti su Juo partnerių, melstis penkias maldas, paklusti ir - pasakė tyliu balsu - nieko neprašyti iš žmonių.“ Po to mačiau, kaip kai kurie iš tų žmonių numetė savo botagą, ir jie niekieno neprašė jo paduoti.“

„Islamas pastatytas ant penkių ramsčių: liudijimo, kad nėra kito dievo tik Vienintelis Allahas ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys; maldų atlikimo; išmaldos mokėjimo; piligrimystės atlikimo; pasninkavimo Ramadano mėnesį.“

Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad Allahas pasakė: „Kas rodo priešiškumą pamaldžiam mano garbintojui, skelbiu prieš jį karą. O pats mylimiausias Man iš visko, ką mano tarnas daro, siekdamas priartėti prie Manęs, yra tai, ką aš jam pavedžiau kaip pareigą. Ir Mano tarnas sieks priartėti prie Manęs per papildomą garbinimą (navafil), kol aš jį pamilsiu. Kai Aš jį mylėsiu, tapsiu jo klausa, kuria jis klauso, ir jo regėjimu, kuriuo jis regi, ir ranka, kuria jis ima, ir koja, kuria jis vaikščioja. Ir jei jis Manęs ko nors prašo, Aš tikrai jam tai duosiu, o jei jis ieško Mano apsaugos, Aš jį tikrai apsaugosiu. Ir Aš niekada nedvejoju taip, kaip dvejoju ištraukdamas sielą iš Savo tikinčio tarno kūno. Jis nenori mirti, o Aš nenoriu sukelti jam kančių.“

„Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir tarė: „O Allaho Pasiuntiny, kam nors iš mūsų gali kilti tokių minčių - tai netiesiogiai nurodant - kad jis mieliau pavirs pelenais, o ne kalbės apie jas.“ Pranašas pasakė: „Allahas yra Didžiausiasis, Allahas yra Didžiausiasis, garbė Allahui, kuris sumažino šėtono sąmokslą iki šnabždesio.“

Aš paklausiau Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam): „Kokia nuodėmė yra sunkiausia Allaho akyse?" Jis atsakė: „Priskirti Allahui partnerių garbinime, juk Jis tave sukūrė.“ Aš pasakiau: „Tai tikrai pavojinga.“ Tada paklausiau: „O kas toliau?“ Pranašas atsakė: „Nužudyti savo vaiką, nenorint dalintis savo maistu su juo.“ Aš pasakiau: „O kas toliau?“ Jis pasakė: „Svetimauti su savo kaimyno žmona.“

„Angelai neįeina į namus, kuriuose yra šuo ar paveikslas.“

Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) iškeliavo į Hunain, jis praėjo pro netikinčiųjų medį, vadinamą "Zatu Anvat", ant kurio jie kabindavo savo ginklus. Kompanjonai pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, padaryk ir mums "Zatu Anvat", kaip jie turi savo.“ Pranašas tarė: „Šlovė Allahui! Tai panašu į tai, ką Mozės tauta jam pasakė: {„O Mūsa (Moze), pagamink mums ilah (dievybę) taip, kaip ir jie turi alihah (dievybes).“} [Koranas, sūra „Užkardos“ 7:138] Prisiekiu tuo, kurio rankoje yra mano siela, jūs eisite anksčiau buvusių žmonių keliais.

„Nesakykite: „Ko nori Allahas ir kažkas [kitas]“, o sakykite: „Ko nori Allahas ir po to - kažkas.“