Pranašo hadisų enciklopedija

Girdėjau Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Allahas Visagalis tarė: Adomo sūnau, kol šauksiesi Manęs ir prašysi, Aš atleisiu tau už tai, ką padarei, ir neprieštarausiu. Adomo sūnau, jei tavo nuodėmės pasiektų dangaus debesis ir tu prašytum Manęs atleidimo, Aš tau atleisiu. Adomo sūnau, jei ateitum pas Mane su nuodėmėmis, beveik tokio dydžio kaip žemė, ir sutiktum Mane nepriskirdamas Man jokių partnerių, Aš suteikčiau tau beveik tokio pat dydžio atleidimo.“

Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) iškeliavo į Hunain, jis praėjo pro netikinčiųjų medį, vadinamą "Zatu Anvat", ant kurio jie kabindavo savo ginklus. Kompanjonai pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, padaryk ir mums "Zatu Anvat", kaip jie turi savo.“ Pranašas tarė: „Šlovė Allahui! Tai panašu į tai, ką Mozės tauta jam pasakė: {„O Mūsa (Moze), pagamink mums ilah (dievybę) taip, kaip ir jie turi alihah (dievybes).“} [Koranas, sūra „Užkardos“ 7:138] Prisiekiu tuo, kurio rankoje yra mano siela, jūs eisite anksčiau buvusių žmonių keliais.

„Gailestingųjų pasigailės Gailestingasis. Būkite gailestingi tiems, kurie yra žemėje, ir Tas, Kuris yra danguje, bus Gailestingas jums.“

„Berniuk! Iš tiesų, aš išmokysiu tave kelis žodžius. Prisimink Allahą ir Jis tave saugos. Prisimink Allahą ir surasi Jį prieš save. Kai prašai, prašyk Allaho, o kai prašai pagalbos, kreipkis į Jį. Ir žinok, kad jei visi žmonės susirinktų, kad tau būtų naudos, jie nesuteiks tau naudos, išskyrus tai, ką tau paskyrė Allahas, o jei rinksis, kad tau pakenktų, jie tau nepakenks, išskyrus tai, ką Allahas įsakė. Plunksnos pakeltos ir lapai išdžiūvę.“