Pranašo hadisų enciklopedija

„Allahas sugriebs žemę ir suvynios dangų Savo dešine, tada pasakys: „Aš esu Karalius. Kur yra žemės karaliai?““

„Iš tiesų, Allahas duoda atokvėpį engėjui, bet kai jį suima - nepaleidžia.“ Tada Pranašas recitavo: {Toks yra tavo Viešpaties Smūgis, kai Jis pričiumpa miestų (žmones), jiems darant blogą. Iš tiesų, Jo Smūgis yra skausmingas, (ir) žiaurus.} [Koranas, sūra „Hudas (Eberas)“ 11:102].“

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Allahas tarė: Adomo sūnus meluoja apie Mane ir neturi teisės to daryti; Jis įžeidžia Mane ir neturi teisės to daryti. Jo melas apie Mane yra jo posakis: „Jis neprikels manęs taip, kaip mane sukūrė pirmą kartą“, nors pirmasis jo kūrimas Man nėra lengvesnis nei prikėlimas. Jo įžeidimas Man yra jo posakis: „Allahas pagimdė sūnų“, o Aš esu Tas, Amžinasis Prieglobstis, Kuris negimdo ir nebuvo pagimdytas, ir nėra nieko panašaus į Mane.“

„Nėra adva ir tijara, o man patinka optimizmas.“ Buvo sakoma: kas yra optimizmas? Jis atsakė: „Geras žodis.“

Kol mes sėdėjome su Pranašu (ramybė ir Allaho palaima jam) mečetėje, įėjo žmogus, atjojęs ant kupranugario. Jis privertė savo kupranugarį atsiklaupti mečetėje, surišo priekinę koją ir paklausė ten sėdinčių žmonių: „Kuris iš jūsų yra Muchammedas?“ Tuo metu Pranašas sėdėjo tarp mūsų, pasirėmęs ant rankos. Mes atsakėme: „Šis baltas atsigulęs žmogus.“ Tada vyras kreipėsi į jį: „O Abdul-Mutalib sūnau!“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Aš esu čia.“ Vyras pasakė: „Turiu tau nemažai klausimų. Taigi neužpyk.“ Pranašas pasakė: „Klausk, ko tik nori.“ Vyras paklausė: „Prisiekiu tavo ir tų (pranašų), kurie buvo prieš tave, Viešpačiu. Ar Allahas atsiuntė tave kaip pasiuntinį visai žmonijai?“ Pranašas atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras toliau paklausė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums melstis penkias maldas per dieną ir naktį?“ Jis atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras toliau klausė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums laikytis pasninko šį metų mėnesį?“ Jis atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Vyras pasakė: „Aš prašau tavęs prieš Allahą. Ar Allahas įsakė mums paimti labdarą iš mūsų turtingų žmonių ir išdalinti ją tarp mūsų vargšų?“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Priesiekiu Allahu, taip.“ Po to tas vyras pasakė: „Aš tikiu viskuo, su kuo buvai (Pranaše) atsiųstas, ir mano tauta mane čia atsiuntė. Esu Dimam Ibn Salaba, iš Banu Sad Ibn Bakr brolių.“

„Iš tiesų, Visagalis Allahas draudžia jums prisiekti savo protėviais.“ Umar pasakė: „Prisiekiu Allahu, aš niekada savo protėviais nebeprisiekiau, po to kai išgirdau, kad Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tai uždraudė nei tyčia, nei perduodant nuo kitų.“

„Tas, kuris liudija, kad nėra kito dievo, išskyrus Allahą, vieną be partnerio ir kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys; kad Isaa (Jėzus) yra Allaho tarnas ir pasiuntinys, ir Jo žodis, kurį Jis perdavė Marijai, ir dvasia iš Jo; ir kad rojus ir pragaras yra tiesa, Allahas tikrai įleis jį į rojų, nepaisant jo padarytų darbų.“

„Mūsų Viešpats, Pašlovintasis ir Išaukštintasis, kiekvieną naktį nusileidžia į žemiausią (žemės) dangų, per paskutinį nakties trečdalį ir sako: Kas Manęs meldžia, kad galėčiau jam atsakyti? Kas Manęs prašo, kad galėčiau jam duoti? Kas ieško atleidimo iš Manęs, kad galėčiau jam atleisti?“