Pranašo hadisų enciklopedija

Allahas Visagalis pasakys rojaus gyventojams: „Rojaus gyventojai!“ Jie atsakys: „Mūsų Viešpatie, mes esame Tavo valioje.“ Jis pasakys: „Ar jūs patenkinti?“ Jie atsakys: „Kaip galėtume būti nepatenkinti, Viešpatie, kai Tu suteikei mums tai, ko nesuteikei jokiems kitiems savo kūriniams?“ Jis pasakys: „Aš duosiu jums kažką geresnio nei tai.“ Jie atsakys: „Viešpatie, kas galėtų būti geriau nei tai?“ Jis pasakys: „Aš suteiksiu jums savo amžiną malonę ir niekada nepasipiktinsiu jumis.“

„Visagalis Allahas pasakys tam, kuris patirs mažiausią kančią pragare: „Jei visa, kas yra žemėje, būtų tavo, ar aukotum tai, kad išvengtum bausmės?“ Jis atsakys: „Taip.“ Allahas pasakys: „Aš prašiau tavęs paprastesnio dalyko, kai dar buvai Adomo stubure: nesieti partnerių su Manimi, tačiau tu atkakliai tai dariai.“

„Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) kažką pasakė, o aš pasakiau kitą dalyką. Pranašas pasakė: „Kas miršta, šaukdamasis šalia Allaho kito lygiaverčio, pateks į pragarą.“ Ir aš sakiau: „Tas, kuris miršta, nesišaukdamas šalia Allaho kito lygiaverčio, pateks į rojų.““

„Allahas kalbės su kiekvienu iš jūsų, be jokio tarpininko. Jis (žmogus) pažvelgs į dešinę ir nematys nieko, išskyrus tai, ką jis atliko, ir pažvelgs į kairę ir nematys nieko, išskyrus tai, ką atliko. Ir pažvelgs į priekį ir nematys nieko, išskyrus pragarą priešais jį. Taigi, apsaugokite save nuo pragaro, net jei tik su puse datulės.“

kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) jojo su Muaz, ir Pranašas tarė: „O Muaz Ibn Džabal“, jis atsakė: „Štai aš tavo paslaugoms, o Allaho Pasiuntiny.“ Tai buvo pasakyta tris kartus. Tada Pranašas pasakė: „Kiekvienas, kuris nuoširdžiai liudija, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys, Allahas uždraus jam Pragarą.“ Muaz pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, ar neturėčiau apie tai pranešti žmonėms, kad jie džiaugtųsi?“ Jis atsakė: „Tada jie pasikliaus vien tuo.“ Ir Muaz papasakojo apie šį hadisą savo mirties metu, kad išvengtų žinių slėpimo nuodėmės.“

„Kai kurie žmonės teiravosi Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) apie būrėjus, o jis jiems pasakė: „Jie niekas.“ Jie sakė: „O Allaho Pasiuntiny, bet kartais jie numato teisingas prognozes.“ Pasiuntinys atsakė: „Tai tiesos žodis, kurį džinas pačiumpa ir šnabžda savo meistrui į ausis kaip višta. Tada jie sumaišo tą tiesą su daugiau nei šimtu melų.““

Iš tiesų, Allahas pasakė: „Kas rodo priešiškumą pamaldžiam mano garbintojui, skelbiu prieš jį karą. O pats mylimiausias Man iš visko, ką mano tarnas daro, siekdamas priartėti prie Manęs, yra tai, ką aš jam pavedžiau kaip pareigą. Ir Mano tarnas sieks priartėti prie Manęs per papildomą garbinimą (navafil), kol aš jį pamilsiu. Kai Aš jį mylėsiu, tapsiu jo klausa, kuria jis klauso, ir jo regėjimu, kuriuo jis regi, ir ranka, kuria jis ima, ir koja, kuria jis vaikščioja. Ir jei jis Manęs ko nors prašo, Aš tikrai jam tai duosiu, o jei jis ieško Mano apsaugos, Aš jį tikrai apsaugosiu.“

Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) gulėjo mirties patale, jis vis traukė savo antklodę ant veido, o kai blogai jautėsi, atidengdavo veidą ir sakydavo būdamas tokioje būsenoje: „Tebūnie Allaho prakeiksmas žydams ir krikščionims, nes jie laikė savo pranašų kapus garbinimo vietomis.“ Jis norėjo mus perspėti apie tai, ką jie padarė.