Pranašo hadisų enciklopedija

Kai kurie Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) kompanjonai pasakė Pranašui: „O Allaho pasiuntiny, turtingieji pasiėmė visą atlygį. Jie meldžiasi kaip mes meldžiamės, pasninkauja kaip mes pasninkaujame ir dar atiduoda iš savo perteklinio turto.“ Jis atsakė: „Ar Allahas jums nenuvedė to, ką galite atiduoti kaip auką? Kiekvienas tasbih (sakyti: Šlovė Allahui) yra auka; kiekvienas takiyr (sakyti: Allahas yra Didžiausias) yra auka; kiekvienas tahmid (sakyti: dėka Allahui) yra auka; kiekvienas tahlil (sakyti: nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą) yra auka. Gerų darbų skatinimas yra auka, blogio draudimas yra auka, ir netgi artumas su žmona kiekvienam iš jūsų įrašomas kaip aukojimas.“ Jie paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, ar tikrai aistros patenkinimas gali būti laikomas aukojimu?“ Jis atsakė: „Jei žmogus patenkintų ją neleistinu būdu, ar nebūtų užrašyta nuodėmė? Lygiai taip, kai jis tai daro leistinu būdu, jam užrašomas atlygis.“

„Nesumenkink jokio gero poelgio, net jei tai būtų savo brolio sutikimas linksmu veidu.“