Pranašo hadisų enciklopedija

Humran, išlaisvintas Usman Ibn Afan vergas, pranešė, kad pamatė Usman prašantį (vandens) nusiprausti, užpylė vandenį iš savo indo ant rankų ir tris kartus nuplovė jas, o tada su dešine ranka išsiskalavo burną bei nusiplovė nosį įtraukdamas vandenį, o paskui išpūsdamas. Tada jis tris kartus nusiplovė veidą ir tris kartus dilbius iki alkūnių. Tada jis perbraukė šlapiomis rankomis per galvą ir tris kartus nuplovė kiekvieną pėdą. Po to jis pasakė: „Aš mačiau, kaip Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atliko tokį vūdu, kaip aš dabar, ir jis pasakė: „Jei kas nors atlieka tokį vūdu kaip šis mano ir atlieka du rakatus, per kuriuos jis apie nieką kitą nei maldą negalvoja, Allahas atleis visas jo praeities nuodėmes.“

Ibn Az-Zubair (tebūnie Allahas juo patenkintas) sakydavo po kiekvienos maldos po taslim (atsisveikinimo): „La ilaha illa Allah, vahdahu la šarika lah, lahul-mulku va lahul-hamd, va huva ala kulli šai-in kadir, la haula va la kuvata illa billah, la ilaha illa Allahu va la nabudu illa ijah, lahun-nimatu val-fadl, va lahus-sana-ul-hasan, la ilaha illa Allah, mukhlisina lahud-din, va lau karihal-kafirun.“ (Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, Vieną, be partnerio. Jam priklauso viešpatavimas ir šlovė, ir Jis turi galią viskam. Nėra jokios galios ar jėgos, išskyrus Allahą. Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, ir mes garbiname tik Jį. Jam priklauso palaiminimas, malonė ir visiška šlovė. Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, mes nuoširdžiai Jam atsidavę, net jei netikintiesiems tai gali nepatikti).“ Ir pridėjo: „Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) šiais žodžiais po kiekvienos maldos švęsdavo Allaho vienybę.“

„Sivak (dantų valymo šakelė) išvalo burną ir tai patenkina Viešpatį.“

„Kai muazin (šaukiantis į maldą) sako: „Allahu akbar, Allahu akbar“ (Allah yra Didžiausiasis), o vienas iš jūsų pakartoja „Allahu akbar, Allahu akbar“, o tada muazin sako: „Ašhadu alla ilaha illa Allah“ (liudiju, kad nėra kito dievo, išskyrus Allahą), ir jis pakartoja: „Ašhadu alla ilaha illa Allah“, o tada sako: „Ašhadu anna Muchammadan rasūl Allah“ (aš liudiju, kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys), ir jis tai pakartoja: „Ašhadu anna Muchammadan rasūl Allah“, o tada sako: „Chaja alas-sala“ (Ateikite į maldą) ir jis sako: „La chaula uala kuata illa billah“ (Visa galia ir jėga priklauso Allahui), o tada muazin sako: „Chaja alal-falach“ (Ateikite į sėkmę), ir sako: „La chaula uala kuata illa billah“ ir tada muazin sako: „Allahu akbar, Allahu akbar“, o jis pakartoja „Allahu akbar, Allahu akbar“, tada muazin sako: „La ilaha illa Allah“ ir jis tai pakartoja. Kas visą tai sako nuoširdžiai pateks į rojų.“

Umm Habiba Bint Džahš, Abdur-Rahman Ibn Auf žmona, skundėsi Allaho Pasiuntiniui (ramybė ir Allaho palaima jam) dėl kraujo. Jis jai pasakė: „Palauk tiek, kiek paprastai trunka menstruacijos, tada atlik ghusl [ir grįžk prie maldos].“ Taigi, kiekvienai maldai ji atlikdavo ghusl.

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima) nusiprausdavo ar atlikdavo ghusl su viena saa iki penkių mudd ir atlikdavo vūdu su vienu mudd.

„Tas, kuris atlieka hadžą neužsiimdamas rafasu (lytiniais santykiais ar nepadoriomis kalbomis) ar nenusidėdamas, grįš kaip tą dieną, kai jo motina jį pagimdė.“

„Kiekvienam, kuris turi aukso ar sidabro, bet neatiduoda to, kas pridera, Teismo dieną iš jų bus padarytos ugninės plokštės, kurios bus įkaitintos pragaro liepsnoje ir jomis bus deginami jo šonai, kakta ir nugara. Kai jos atvės, tai bus kartojama jam dieną, trunkančią penkiasdešimt tūkstančių metų, kol nebus baigtas teismas tarp tarnų ir nebus jam parodytas kelias – į rojų arba į pragarą.“