Pranašo hadisų enciklopedija

„Kai vieną dieną sėdėjome su Pasiuntiniu (ramybė ir Allaho palaima jam), prieš mus pasirodė vyras, apsirengęs baltais drabužiais ir labai juodais plaukais. Jokių kelionės pėdsakų ant jo nesimatė ir niekas iš mūsų jo nepažinojo. Jis atsisėdo šalia Pranašo, atsirėmęs į Pranašo kelius ir uždėjęs delnus ant šlaunų, pasakė: „O Muchammedai, papasakok man apie islamą“. Pasiuntinys atsakė: „Islamas yra paliudyti, kad nėra kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Jo Pasiuntinys, melstis, duoti zakatą, pasninkauti Ramadano mėnesį ir atlikti hadžą, jei įmanoma. Vyras pasakė: „Tu kalbėjai tiesą.“ Buvome nustebinti, kad jis jį apklausinėjo, o paskui pareiškė, kad kalbėjo tiesą. Po to pasakė: „Papasakok man apie imaną (tikėjimą).“ Pranašas atsakė: „Tai tikėjimas Allahu, angelais, Raštais, pasiuntiniais, Paskutiniaja diena ir likimo gėriu ir blogu.“ Jis pasakė: „Tu kalbėjai tiesą.“ Tada vyras pasakė: „Papasakok man apie ichsan (tobulumą religijoje). Pranašas atsakė: „Tai yra garbinti Allahą taip, lyg Jį matytume, o jei nematai Jo, Jis tikrai tave mato.“ Jis pasakė: „Papasakok man apie Valandą (Paskutiniąją dieną).“ Pranašas pasakė: „Klausiamasis (Pranašas) nežino daugiau nei klausinėjantis (vyras).“ Taigi jis pasakė: „Tada papasakok man apie jos ženklus.“ Jis pasakė: „Kai vergė pagimdo savo šeimininkę ir kai pamatai basus, nuogus ir skurdžius piemenis (arabus) (konkuruojančius tarpusavyje), statančius aukštus pastatus.“ Po to vyras išėjo. Pranašas šiek tiek palaukė ir tada pasakė: „O Umar, ar žinai, kas buvo tas klausinėtojas?“ Aš atsakiau: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai“. Jis pasakė: „Tai buvo Džibrilis (Gabrielius), atėjęs išmokyti jūsų religijos.““

Kai kurie Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) kompanjonai pasakė Pranašui: „O Allaho pasiuntiny, turtingieji pasiėmė visą atlygį. Jie meldžiasi kaip mes meldžiamės, pasninkauja kaip mes pasninkaujame ir dar atiduoda iš savo perteklinio turto.“ Jis atsakė: „Ar Allahas jums nenuvedė to, ką galite atiduoti kaip auką? Kiekvienas tasbih (sakyti: Šlovė Allahui) yra auka; kiekvienas takiyr (sakyti: Allahas yra Didžiausias) yra auka; kiekvienas tahmid (sakyti: dėka Allahui) yra auka; kiekvienas tahlil (sakyti: nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą) yra auka. Gerų darbų skatinimas yra auka, blogio draudimas yra auka, ir netgi artumas su žmona kiekvienam iš jūsų įrašomas kaip aukojimas.“ Jie paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, ar tikrai aistros patenkinimas gali būti laikomas aukojimu?“ Jis atsakė: „Jei žmogus patenkintų ją neleistinu būdu, ar nebūtų užrašyta nuodėmė? Lygiai taip, kai jis tai daro leistinu būdu, jam užrašomas atlygis.“

„Iš tiesų, Allahas ir Jo Pasiuntinys uždraudė parduoti alkoholį, mirusius gyvūnus, kiaules ir stabus.“ Buvo pasakyta: „O Allaho Pasiuntiny, ką daryti su mirusių gyvūnų riebalais, kurie naudojami laivų dažymui ir odų tepimui, ir žmonės juos naudoja apšvietimui?“ Jis atsakė: „Ne, tai yra uždrausta.“ Tada Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tegu Allahas sunaikina žydus. Iš tiesų, kai Allahas jiems uždraudė gyvūnų riebalus, jie juos surinko ir pardavė, o gautą kainą naudojo.“

„Būk šioje žemėje tarsi svetimšalis arba keliautojas.“ Ibn Umar dažnai sakydavo: jei pasiekei vakarą, nelauk ryto, o jei pasiekei rytą, nelauk vakaro. Pasinaudok savo sveikata, kol dar esi sveikas, ir savo gyvenimu, kol dar gyveni.

„Berniuk! Iš tiesų, aš išmokysiu tave kelis žodžius. Prisimink Allahą ir Jis tave saugos. Prisimink Allahą ir surasi Jį prieš save. Kai prašai, prašyk Allaho, o kai prašai pagalbos, kreipkis į Jį. Ir žinok, kad jei visi žmonės susirinktų, kad tau būtų naudos, jie nesuteiks tau naudos, išskyrus tai, ką tau paskyrė Allahas, o jei rinksis, kad tau pakenktų, jie tau nepakenks, išskyrus tai, ką Allahas įsakė. Plunksnos pakeltos ir lapai išdžiūvę.“

„Iš tiesų, teisėta (halal) yra aišku, ir neteisėta (haram) yra aišku, o tarp jų yra abejotini dalykai, kurių daugelis nežino. Kas vengia abejotinų dalykų, pašalina atsakomybę dėl savo religijos ir garbės, o kas pakliūva į abejotinus dalykus, pateks į neteisėtą, kaip ir piemuo, kuris gano savo gyvulius šalia draudžiamos ganyklos, todėl greičiausiai ir joje ganysis. Iš tiesų, kiekvienas karalius turi saugomą zoną, o saugoma Allaho teritorija yra Jo draudimai. Iš tiesų kūne yra gabalėlis mėsos, jei jis yra sveikas, visas kūnas bus sveikas, o jei sugedęs, visas kūnas bus sugadintas, o tai (mėsos gabalėlis) yra širdis.“