Pranašo hadisų enciklopedija

Kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasiuntė jį į Jemeną ir klausė apie ten gaminamus gėrimus. Jis paklausė: „Kas tai?“ Abu Musa atsakė: „Al-Bit ir Al-Mizr.“ Tada Abu Burda buvo paklaustas: „Kas yra Al-Bit?“ Jis sakė: „Nabiz (vynas), pagamintas iš medaus, o Al-Mizr – iš miežių.“ Tuomet Pranašas pasakė: „Viskas, kas apsvaigina, yra draudžiama.“ (Perdavė Al-Bukhari)

„Kiekvienas, turintis šias savybes, yra veidmainis, o kiekvienas, turintis vieną iš jų, turi veidmainystės bruožą, kol jo atsisako: kai jis kalba - meluoja, kai jam patikėta – išduoda pasitikėjimą, ginčydamasis jis nukrypsta nuo tiesos ir kai duoda pažadą - jį sulaužo.”

„Kas įves į šį mūsų (religijos) reikalą tai, kas jai nepriklauso, tai bus atmesta.“

Iš tiesų, Allahas pasakė: „Kas rodo priešiškumą pamaldžiam mano garbintojui, skelbiu prieš jį karą. O pats mylimiausias Man iš visko, ką mano tarnas daro, siekdamas priartėti prie Manęs, yra tai, ką aš jam pavedžiau kaip pareigą. Ir Mano tarnas sieks priartėti prie Manęs per papildomą garbinimą (navafil), kol aš jį pamilsiu. Kai Aš jį mylėsiu, tapsiu jo klausa, kuria jis klauso, ir jo regėjimu, kuriuo jis regi, ir ranka, kuria jis ima, ir koja, kuria jis vaikščioja. Ir jei jis Manęs ko nors prašo, Aš tikrai jam tai duosiu, o jei jis ieško Mano apsaugos, Aš jį tikrai apsaugosiu.“

„Žindymo giminėms draudžiama tai, kas draudžiama kraujo giminėms.“

„Jei žmonėms būtų suteikta viskas, ko jie reikalauja, kai kurie norėtų (kitų) žmonių turto ir kraujo. Tačiau įrodymų pateikimas tenka ieškovui, o priesaika – tam, kuris neigia kaltinimą.“

„Iš tikrųjų, tai, kas pasiekė žmones iš ankstyvųjų pranašų žodžių: jei nejauti gėdos, daryk ką nori.“

„Kas tiki Allahu ir Paskutiniąja diena, turėtų sakyti, kas gera, arba tylėti. Kas tiki Allahu ir Paskutiniąja diena, turi gerbti savo artimą. Kas tiki Allahu ir Paskutiniąja diena, turi gerbti savo svečią.“