Pranašo hadisų enciklopedija

Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad Allahas pasakė: „Kas rodo priešiškumą pamaldžiam mano garbintojui, skelbiu prieš jį karą. O pats mylimiausias Man iš visko, ką mano tarnas daro, siekdamas priartėti prie Manęs, yra tai, ką aš jam pavedžiau kaip pareigą. Ir Mano tarnas sieks priartėti prie Manęs per papildomą garbinimą (navafil), kol aš jį pamilsiu. Kai Aš jį mylėsiu, tapsiu jo klausa, kuria jis klauso, ir jo regėjimu, kuriuo jis regi, ir ranka, kuria jis ima, ir koja, kuria jis vaikščioja. Ir jei jis Manęs ko nors prašo, Aš tikrai jam tai duosiu, o jei jis ieško Mano apsaugos, Aš jį tikrai apsaugosiu. Ir Aš niekada nedvejoju taip, kaip dvejoju ištraukdamas sielą iš Savo tikinčio tarno kūno. Jis nenori mirti, o Aš nenoriu sukelti jam kančių.“

Aš tariau: „O Allaho Pasiuntiny, prieš priimdamas islamą, aš dariau gerus darbus, pavyzdžiui, daviau labdarą, išlaisvinau vergus ir palaikiau giminystės ryšius. Ar už tuos darbus man bus atlyginta?“ Pranašas (ramybė ir Allaho palaiama jam) atsakė: „Tu priėmei islamą kartu su savo praeities gerais darbais.“

„Tai, kas yra tarp žmogaus ir politeizmo bei netikėjimo, yra maldos atsisakymas.“

„Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir tarė: „O Allaho Pasiuntiny, kam nors iš mūsų gali kilti tokių minčių - tai netiesiogiai nurodant - kad jis mieliau pavirs pelenais, o ne kalbės apie jas.“ Pranašas pasakė: „Allahas yra Didžiausiasis, Allahas yra Didžiausiasis, garbė Allahui, kuris sumažino šėtono sąmokslą iki šnabždesio.“

Aš paklausiau Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam): „Kokia nuodėmė yra sunkiausia Allaho akyse?" Jis atsakė: „Priskirti Allahui partnerių garbinime, juk Jis tave sukūrė.“ Aš pasakiau: „Tai tikrai pavojinga.“ Tada paklausiau: „O kas toliau?“ Pranašas atsakė: „Nužudyti savo vaiką, nenorint dalintis savo maistu su juo.“ Aš pasakiau: „O kas toliau?“ Jis pasakė: „Svetimauti su savo kaimyno žmona.“

„Angelai neįeina į namus, kuriuose yra šuo ar paveikslas.“

„Štai! Netrukus hadisas iš manęs bus perduotas vyrui, kuris guli ant minkštasuolio ir sako: „Tarp mūsų ir jūsų yra Allaho knyga. Taigi, ką joje randame leistina, mes laikome teisėtu (halal), ir visa, ką joje randame neleistina, laikome neteisėta (haram).“ Iš tikrųjų, ką Pasiuntinys padarė neteisėtu, tai yra tas pats, ką Allahas padarė neteisėtu.

„O Allah, nepadaryk mano kapo garbinamu stabu. Allahas prakeikia žmones, kurie savo pranašų kapus paverčia garbinimo vietomis.“