Pranašo hadisų enciklopedija

„Jei Allahas įsakė, kad kažkas turi mirti tam tikroje vietoje, Jis suteikia jam priežastį ten vykti.“

„Kai musulmonas yra apklausiamas kape, jis liudija, kad jokia dievybė nėra verta garbinimo, išskyrus Allahą, ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys“ Tarė Visagalis: {Allahas sutvirtins tuos, kurie tiki, žodžiu, kuris yra tvirtas, šiame ir anapusiniame pasaulyje.} [Koranas, sūra „Ibrahimas“ 14:27].

„Iš tiesų, atlygis už darbus priklauso nuo ketinimo, o žmogus bus apdovanotas pagal tai, ką jis ketino. Taigi, kas migruoja vardan Allaho ir Jo Pasiuntinio, tada jo migracija yra dėl Allaho ir Jo Pasiuntinio. O tas, kurio migracija yra tam, kad pasiektų pasaulinę naudą arba vestų moterį, tada jo migracija skirta tam, dėl ko jis migravo.“ Al-Bukhari versijoje: „Iš tiesų, atlygis už poelgius priklauso nuo ketinimų, ir kiekvienas žmogus bus apdovanotas pagal tai, ką jis ketino.“

„Tarp nedoriausių žmonių yra tie, kurie bus gyvi, kai ateis Teismo diena, ir tie, kurie paverčia kapus garbinimo vietomis.“

Umm Salamah paminėjo Allaho Pasiuntiniui (ramybė ir Allaho palaima jam), kad Abisinijoje ji matė bažnyčią, vadinamą Marija, ir paminėjo joje matytus paveikslus. Allaho Pasiuntinys pasakė: „Tai yra žmonės, kurie, kai miršta teisus žmogus iš jų tarpo, jie pastato garbinimo vietą virš jo kapo ir piešia jam paveikslus. Tai patys blogiausi žmonės Allaho akyse.“

„Allahas yra geras, todėl Jis priima tik tai, kas gera. Allahas įsakė tikintiesiems, kaip įsakė pasiuntiniams, sakydamas: {O pasiuntiniai, valgykite, kas malonu, ir darykite gera, iš tiesų Aš žinau, ką jūs darote!} Tarė Visagalis: {O jūs, kurie patikėjote! Valgykite gėrybes, kuriomis Mes jus apdovanojome..} Tada Pranašas užsiminė apie žmogų, kuris ilgai keliauja, pasišiaušusiais plaukais ir apdulkėjęs. Jis pakelia rankas į dangų (ir taip maldauja): „Viešpatie! Viešpatie!“, nors jo maistas yra neteisėtas, jo gėrimas neteisėtas ir jo drabužiai neteisėti. Kaip gi tada gali būti priimtas jo prašymas?!“

„Tikinčiuosius jų abipusiu gailestingumu, meile ir užuojauta rasite kaip vieną kūną: jei kenčia vienas iš jo organų, visas kūnas reaguos nemiga ir karščiavimu.“

„Kai vieną dieną sėdėjome su Pasiuntiniu (ramybė ir Allaho palaima jam), prieš mus pasirodė vyras, apsirengęs baltais drabužiais ir labai juodais plaukais. Jokių kelionės pėdsakų ant jo nesimatė ir niekas iš mūsų jo nepažinojo. Jis atsisėdo šalia Pranašo, atsirėmęs į Pranašo kelius ir uždėjęs delnus ant šlaunų, pasakė: „O Muchammedai, papasakok man apie islamą“. Pasiuntinys atsakė: „Islamas yra paliudyti, kad nėra kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Jo Pasiuntinys, melstis, duoti zakatą, pasninkauti Ramadano mėnesį ir atlikti hadžą, jei įmanoma. Vyras pasakė: „Tu kalbėjai tiesą.“ Buvome nustebinti, kad jis jį apklausinėjo, o paskui pareiškė, kad kalbėjo tiesą. Po to pasakė: „Papasakok man apie imaną (tikėjimą).“ Pranašas atsakė: „Tai tikėjimas Allahu, angelais, Raštais, pasiuntiniais, Paskutiniaja diena ir likimo gėriu ir blogu.“ Jis pasakė: „Tu kalbėjai tiesą.“ Tada vyras pasakė: „Papasakok man apie ichsan (tobulumą religijoje). Pranašas atsakė: „Tai yra garbinti Allahą taip, lyg Jį matytume, o jei nematai Jo, Jis tikrai tave mato.“ Jis pasakė: „Papasakok man apie Valandą (Paskutiniąją dieną).“ Pranašas pasakė: „Klausiamasis (Pranašas) nežino daugiau nei klausinėjantis (vyras).“ Taigi jis pasakė: „Tada papasakok man apie jos ženklus.“ Jis pasakė: „Kai vergė pagimdo savo šeimininkę ir kai pamatai basus, nuogus ir skurdžius piemenis (arabus) (konkuruojančius tarpusavyje), statančius aukštus pastatus.“ Po to vyras išėjo. Pranašas šiek tiek palaukė ir tada pasakė: „O Umar, ar žinai, kas buvo tas klausinėtojas?“ Aš atsakiau: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai“. Jis pasakė: „Tai buvo Džibrilis (Gabrielius), atėjęs išmokyti jūsų religijos.““