Pranašo hadisų enciklopedija

Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atėjo pas mane, kai aš uždengiau spintelę audiniu, ant kurio buvo nupiešti paveikslai. Tai pamatęs, jis jį suplėšė, pasikeitė jo veido išraikša ir jis pasakė: „O Aiša, žmonės, kurie Teismo dieną gaus griežčiausią bausmę, bus tie, kurie bando kopijuoti Allaho kūrinius“. Aiša pasakė: „Taigi, mes jį suplėšėme ir padarėme vieną ar dvi pagalvėles.“

Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pakalbėjęs su juo kai kuriais klausimais pasakė: „Taip, kaip tik Allahas nori, ir kaip tu nori.“ Pranašas tarė: „Ar tu padarei mane lygiu Allahui? Sakyk: Taip, kaip tik Allahas nori.“

„Mirtis bus išnešta juodai balto avino pavidalu. Tada bus sušukta: „O rojaus žmonės!“ Jie išties kaklus ir atidžiai sužiurs. Tada bus paklausta: „Ar žinote (rojaus žmonės) kas tai yra?“ Jie atsakys: „Taip, tai mirtis.“ Tuomet jie visi bus pamatę aviną, o po to vėl bus sušukta: „O pragaro žmonės!“ Jie išties kaklus ir atidžiai sužiurs. Tada bus paklausta: „Ar žinote (pragaro žmonės) kas tai yra?“ Jie atsakys: „Taip, tai mirtis.“ Ir jie visi bus pamatę aviną. Paskui jis bus paskerstas, o šauklys šauks: „O rojaus žmonės, amžinybė jums ir jokios mirties, o pragaro žmonės, amžinybė jums ir jokios mirties.“] Tada Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) recitavo: { Ir perspėk juos (Muchammedai ﷺ) apie sielvarto ir apgailestavimo Dieną, kai reikalas yra nuspręstas, kol (dabar) jie yra nerūpestingoje būsenoje ir jie netiki.} [Koranas, sūra „Marjam (Marija)“ 19:39]. Tai yra - šiojo gyvenimo žmonės yra nerūpestingi { ir jie netiki.} [Koranas, sūra „Marjam (Marija)“ 19:39].

Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) gavo dieviškąjį apreiškimą būdamas keturiasdešimties. Jis praleido 13 metų Mekkoje. Tada jam buvo liepta migruoti į Mediną, kur išbuvo 10 metų. Tada jis ten mirė.

Aš jojau už Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) ant asilo, vardu „Ufair“. Pranašas paklausė: „O Muaz, ar tu žinai, kokia yra Allaho teisė į Savo tarnus ir kokia tarnų teisė į Jį?“ Atsakiau: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai.“ Jis pasakė: „Allaho teisė į Savo tarnus yra ta, kad Jį garbintų ir nesietų partnerių su Juo. Tarnų teisė į Allahą yra ta, kad Jis nebaustų tų, kurie nesieja partnerių su Juo.“ Aš paklausiau: „O Allaho Pasiuntiny, ar neturėčiau pranešti žmonėms apie šią gerą žinią?“ Jis atsakė: „Nepranešk jiems, kad jie nepriklausytų tik nuo to.“

„Žmogus seka savo artimo draugo tikėjimu (t. y. elgesiu ir manieromis). Taigi kiekvienas iš jūsų turėtų atidžiai apsvarstyti, ką jis laiko savo artimu draugu.“

Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) vedė mums fadžr maldą Al-Hudaibija kaime, naktį po lietaus. Baigdamas maldą, jis atsisuko į žmones ir tarė: „Ar žinote, ką jūsų Viešpats pasakė?“ Jie atsakė: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai.“ Pranašas tarė: „Allahas pasakė: Kai kurie Mano tarnai rytą išėjo kaip tikintys Manimi, o kiti kaip netikintys. Tas, kuris sako: Dėl Allaho malonės ir gailestingumo mums iškrito lietus - tiki Manimi ir netiki žvaigždėmis, o tas, kuris sako: Mums iškrito lietus, pakilus tokiai ir tokiai žvaigždei - netiki Manimi ir tiki žvaigždėmis.“

„Aš patariu jums bijoti Allaho ir būti paklusniems, net jei valdovu jums būtų paskirtas vergas. Iš tiesų, kas iš jūsų gyvens ilgiau, pamatys daug nesutarimų. Todėl laikykitės mano sunos ir teisingai vadovaujančių kalifų sunos! Įsikibkite į ją tarsi dantimis! Ir saugokitės naujovių religijoje, nes kiekviena naujovė religijoje iš tiesų yra suklaidinimas!“