Pranašo hadisų enciklopedija

„Kai musulmonas patiria nuovargį, ligą, liūdesį, nerimą, skriaudą, sielvartą ar net jei tai būtų spyglio įdūrimas, Allahas tuo išpirks kai kurias jo nuodėmes.“

„Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, kokie yra du privalomi dalykai?“ Jis atsakė: „Kas miršta nesiedamas partnerių su Allahu, pateks į rojų, o kas miršta ką nors susiedamas su Allahu, pateks į pragarą.“

kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) jojo su Muaz, ir Pranašas tarė: „O Muaz Ibn Džabal“, jis atsakė: „Štai aš tavo paslaugoms, o Allaho Pasiuntiny.“ Tai buvo pasakyta tris kartus. Tada Pranašas pasakė: „Kiekvienas, kuris nuoširdžiai liudija, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys, Allahas uždraus jam Pragarą.“ Muaz pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, ar neturėčiau apie tai pranešti žmonėms, kad jie džiaugtųsi?“ Jis atsakė: „Tada jie pasikliaus vien tuo.“ Ir Muaz papasakojo apie šį hadisą savo mirties metu, kad išvengtų žinių slėpimo nuodėmės.“

„Darbai yra šešių tipų: Al-Mudžibatan, vienas geras poelgis su lygiaverčiu atlygiu, vienas su dešimt kartų didesniu atlygiu ir vienas su septynis šimtus kartų didesniu atlygiu. Kalbant apie Al-Mudžibatan, tai yra kas miršta nesusiedamas su Allahu partnerių pateks į rojų, o kas miršta ką nors siedamas su Allahu, pateks į pragarą. Kalbant apie vieną darbą ir jam lygiavertį atlygį, jei žmogus širdyje ketina padaryti gerą darbą ir Allahas tai žino, tai jam bus užskaityta kaip geras poelgis, o jei žmogus daro blogą poelgį, tai jam įrašoma kaip blogas poelgis. Kas padarys gerą darbą, gaus dešimt kartų didesnį atlygį, o kas eikvoja vardan Allaho, to geras poelgis bus padaugintas septynis šimtus kartų. Žmonės yra keturių tipų: kai kurie yra turtingi pasaulietiniame gyvenime, bet pomirtiniame gyvenime atsiduria sunkumuose, o kai kurie patiria sunkumų pasaulietiniame gyvenime, bet yra turtingi pomirtiniame gyvenime. Tačiau yra ir tokių, kurie patiria sunkumus ir pasaulietiniame gyvenime, ir anapusiniame gyvenime. Taip pat yra tokių, kurie yra turtingi abiejuose gyvenimuose.“

Aš jojau už Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) ant asilo, vardu „Ufair“. Pranašas paklausė: „O Muaz, ar tu žinai, kokia yra Allaho teisė į Savo tarnus ir kokia tarnų teisė į Jį?“ Atsakiau: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai.“ Jis pasakė: „Allaho teisė į Savo tarnus yra ta, kad Jį garbintų ir nesietų partnerių su Juo. Tarnų teisė į Allahą yra ta, kad Jis nebaustų tų, kurie nesieja partnerių su Juo.“ Aš paklausiau: „O Allaho Pasiuntiny, ar neturėčiau pranešti žmonėms apie šią gerą žinią?“ Jis atsakė: „Nepranešk jiems, kad jie nepriklausytų tik nuo to.“

„Iš tiesų, Allahas išgelbės žmogų iš mano tautos prieš visą kūriniją Teismo dieną. Jam bus išdėlioti devyniasdešimt devyni ritiniai, kiekvienas ritinys tęsis tiek, kiek akys užmato. Tada Allahas pasakys: „Ar ką nors iš to neigi? Ar tie (angelai), kurie tai įrašė, tave nuskriaudė?“ Žmogus atsakys: „Ne, Viešpatie.“ Allahas pasakys: „Ar turi pasiteisinimą?“ Jis pasakys: „Ne, Viešpatie.“ Taigi, Allahas sako: „Ne, iš tikrųjų tu turi gerą darbą (hasana) ir šiandien tu nebūsi nuskriaustas.“ Tada bus ištrauktas užrašas, kuriame parašyta: Liudiju, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, ir liudiju, kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys. Allahas pasakys: „Atnešk savo svarstykles.“ O žmogus sakys: „Viešpatie, kokia šio užrašo nauda šalia šių daugybės ritinių?“ Jis pasakys: „Tu nebūsi nuskriaustas.“ Tada ritiniai bus dedami ant vienos svarstyklės pusės, o užrašas - ant kitos. Ritiniai bus lengvi, o užrašas - sunkus, nes nieko nėra sunkesnio už Allaho vardą.“

„Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, aš nepalikau jokios mažos ar didelės nuodėmės jų nepadaręs.“ Paranšas pasakė: „Ar tu liudiji, kad nėra kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Jo Pasiuntinys?“ Ir pakartojo klausimą tris kartus. Vyras atsakė: „Taip.“ Pranašas pasakė: „Tai viršija tai.““

Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė savo dėdei: „Pasakyk „nėra kito dievo, išskyrus Allahą“, ir aš tuo paliudysiu už tave Teismo dieną.“ Jis pasakė: „Jei ne mano baimė, kad Kuraišai gali kaltinti mane sakydami, kad aš tai pasakiau bijodamas mirties, tai tikrai būčiau pradžiuginęs tavo akis (kitaip tariant: būčiau maloniai tai pasakęs).“ Taigi, Allahas atskleidė šią eilutę: {Iš tiesų tu (Muchammedai) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori.} [Koranas, sūra „Pasakojimas“ 28:56].