Pranašo hadisų enciklopedija

„Nė viena moteris neturėtų keliauti į dviejų dienų kelionę, išskyrus su vyru ar mahram. Dvi dienas neturėtų būti pasninko: Al-Fitr ir Al-Adha dienomis. Po fadžr maldos neturėtų būti jokios maldos iki kol patekės saulė, ir nei po asr maldos, iki kol saulė nusileis. Ir negalima keliauti aplankyti [šlovinimo tikslais] nieko kito, išskyrus tris mečetes: Al-Haram, Al-Aksa ir šią mano mečetę.“."

„Islamas pastatytas ant penkių ramsčių: liudijimo, kad nėra kito dievo tik Vienintelis Allahas ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys; maldų atlikimo; išmaldos mokėjimo; piligrimystės atlikimo; pasninkavimo Ramadano mėnesį.“

Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė vienai moteriai iš Ansarų (Ibn Abbas paminėjo jos vardą, bet aš jį pamiršau): „Kas trukdė tau atlikti hadžą su mumis?“ Ji atsakė: „Mes turėjome tik du kupranugarius, o mano sūnus ir jo tėvas atliko hadžą ant vieno kupranugario ir paliko mums kitą, kad galėtume neštis vandens.“ Jis pasakė: „Atėjus Ramadano mėnesiui, atlik umrą, nes umra, atlikta šį mėnesį, prilygsta hadžui.“

„Nėra dienų, kai geri poelgiai būtų labiau mylimi Allahui nei šiomis dienomis“, - kalbama apie pirmąsias dešimt Zul-Hidža mėnesio dienų. Kai kurie paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, net ne džihadas vardan Allaho?“ Jis atsakė: „Taip, net ne džihadas vardan Allaho, išskyrus žmogų, kuris išeina (į džihadą) su savo siela ir turtu, bet grįžta be nieko iš to.“

„O Allaho Pasiuntiny, mes laikome džihadą geriausiu poelgiu; ar mes (moterys) neturėtume vykdyti džihado?“ Jis pasakė: „Ne, jums geriausias džihadas yra mabrur (priimtas) hadžas.“

„Tas, kuris atlieka hadžą neužsiimdamas rafasu (lytiniais santykiais ar nepadoriomis kalbomis) ar nenusidėdamas, grįš kaip tą dieną, kai jo motina jį pagimdė.“

„Islamas pastatytas ant penkių ramsčių: liudijimo, kad nėra kito dievo tik Vienintelis Allahas ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys; maldų atlikimo; išmaldos mokėjimo; piligrimystės atlikimo; pasninkavimo Ramadano mėnesį.“

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) paaukojo du juodus ir baltus avinus su ragais, kuriuos jis pats paskerdė, tariant: „Bismilliah“ ir „Allahu Akbar“, uždėjęs savo koją ant jų kaklų.