Pranašo hadisų enciklopedija

Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) recitavo šią Korano eilutę: { Jis yra Tas, Kuris nuleido tau (Muchammedai) Knygą (šį Koraną). Jame - eilutės, kurios visiškai aiškios. Jos - Knygos pagrindas [ir tai yra Al-Ahkam (įsakymų) eilutės], Al-Faraid (privalomos pareigos) ir Al-Hudud (teisinės normos dėl bausmių už vagystes, svetimavimą)]. O kitos ne visiškai aiškios. Taigi tie, kurių širdyse yra nukrypimas (nuo tiesos), seka tomis, kurios nėra visiškai aiškios, siekdami Al-Fitna (daugiadievystės ir išbandymų) ir siekdami jų paslėptų prasmių, nors niekas nežino jų paslėptų prasmių, išskyrus Allahą. O tie, kurie yra tvirtai apmokyti žinių, sako: „Mes tikime tuo, visa tai (aiškios ir neaiškios eilutės) – iš mūsų Viešpaties.“ Ir niekas nesupranta perspėjimų, tik suvokiantys žmonės.} [Koranas, sūra „Imrano giminė.“ 3:7]. Tada jis pasakė: „Jei matai tuos, kurie seka dviprasmiškas eilutes, tai tie, kuriuos Allahas įvardino, todėl saugokitės jų.“

„Grupė politeistų, kurie daug žudė ir darė nelegalius lytinius santykius, atėjo pas Muchammedą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasakė: „Tai, ką tu sakai ir kvieti žmones, yra tikrai gerai. Jei tik galėtum pasakyti mums, kad yra atpirkimas už tai, ką padarėme. Po to buvo atskleista nauja Korano eilutė: {Ir tie, kurie nesišaukia jokių kitų dievų šalia Allaho, nei žudo tą sielą, kurią Allahas uždraudė nužudyti, išskyrus dėl teisingos priežasties, nei užsiima neleistinais intymiais santykiais} [Koranas, sūra „Atskyrimas“ 25:68]. Ir taip pat: {Sakyk: „O Mano vergai, kurie nusižengėte prieš save patys (darydami blogus darbus ir nuodėmes). Nebūkite neviltyje dėl Allaho Gailestingumo,} [Koranas, sūra „Minios“ 39:53].“

„Teismo diena ateis tik tada, kai saulė pakils iš vakarų - kai žmonės tai pamatys, visi patikės. Bet tai bus laikas, kai {nieko gero tai nepadarys žmogui, kad jis tada patikėtų, jei jis prieš tai netikėjo, nei įgijo gerą (darydamas teisingus darbus) per savo Tikėjimą.} [Koranas, sūra „Užkardos“ 6:158]. Teismo diena išties ateis (taip netikėtai), kad du žmonės, tarp savęs pasitiesę drabužį, negalės užbaigti savo sandorio, ir nesugebės jo sulankstyti. Išties, ateis Teismo diena, kai žmogus neš savo kupranugario pieną, bet negalės jo išgerti. Išties, ateis Teismo diena, kai žmogus nesugebės paruošti dubens, kad pagirdytų iš jo gyvulius. Ir ateis Teismo diena, kai vienas iš jūsų pakels maistą prie burnos, bet negalės jo valgyti.“

„Mirtis bus išnešta juodai balto avino pavidalu. Tada bus sušukta: „O rojaus žmonės!“ Jie išties kaklus ir atidžiai sužiurs. Tada bus paklausta: „Ar žinote (rojaus žmonės) kas tai yra?“ Jie atsakys: „Taip, tai mirtis.“ Tuomet jie visi bus pamatę aviną, o po to vėl bus sušukta: „O pragaro žmonės!“ Jie išties kaklus ir atidžiai sužiurs. Tada bus paklausta: „Ar žinote (pragaro žmonės) kas tai yra?“ Jie atsakys: „Taip, tai mirtis.“ Ir jie visi bus pamatę aviną. Paskui jis bus paskerstas, o šauklys šauks: „O rojaus žmonės, amžinybė jums ir jokios mirties, o pragaro žmonės, amžinybė jums ir jokios mirties.“] Tada Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) recitavo: { Ir perspėk juos (Muchammedai ﷺ) apie sielvarto ir apgailestavimo Dieną, kai reikalas yra nuspręstas, kol (dabar) jie yra nerūpestingoje būsenoje ir jie netiki.} [Koranas, sūra „Marjam (Marija)“ 19:39]. Tai yra - šiojo gyvenimo žmonės yra nerūpestingi { ir jie netiki.} [Koranas, sūra „Marjam (Marija)“ 19:39].

Kai Abu Talib buvo prie mirties slenksčio, Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atėjo pas jį ir rado su juo Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah Ibn Al-Mughyrah. Jis tarė: „O dėde, sakyk: La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai žodžai, su kuriais galiu tave apginti prieš Allahą.“ O Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah pasakė: „Argi atsisakysi Abdul-Muttalib religijos?“ Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) daug kartų kartojo savo prašymą dėdei, o jie taip pat kartojo jam savo klausimą. Paskutinis dalykas, kurį jiems pasakė Abu Talib, buvo: Aš pasiliksiu Abdul-Muttalib religijoje. Ir jis atsisakė pasakyti La ilaha illallah. Allaho Pasiuntinys tarė: „Prisiekiu Allahu, kad aš ir toliau prašysiu tau Allaho atleidimo, nebent Jis man tai uždraus“. Taigi, Allahas atskleidė: {(Nedera) Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allaho atleidimo politeistams} [Koranas, sūra „Atgaila“ 9:113]. Allahas taip pat atskleidė apie Abu Talib, kreipdamasis į Pasiuntinį: {Iš tiesų, tu (Muchammedai) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori.} [Koranas, sūra „Pasakojimas“ 28:56].

Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė pamokslą Mekkos užkariavimo dieną: „O jūs, žmonės! Iš tiesų Allahas pašalino jumyse džahilijos puikybę ir pasididžiavimą protėvių klystkeliais. Taigi, dabar yra dviejų tipų žmonės: žmogus, kuris yra teisus ir garbingas prieš Allahą, ir nedoras žmogus, kuris yra apgailėtinas ir nereikšmingas Allahui. Žmonės yra Adomo vaikai ir Allahas sukūrė Adomą iš dulkių. Tarė Allahas: {O žmonija! Iš tiesų Mes sukūrėme jus iš vyro ir moters, ir padarėme jus tautomis ir gentimis tam, kad (galėtumėte) vieni kitus pažinti. Iš tiesų, patys geriausi iš jūsų priešais Allahą yra pamaldžiausi. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis, Visa Suprantantis!} [Koranas, sūra ,,Kambariai" 49:13].“

„Žydai užsitraukė Allaho rūstybę, o krikščionys nuklydo.“